Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 29d. 17:39

Iš Norvegijos grįžęs Donatas po patirties Darbo biržoje: norisi spjauti ir vėl važiuoti iš čia

Darbo birža
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Darbo birža

Donatas praėjusių metų pabaigoje iš Norvegijos grįžo į Lietuvą, kur norėjo pradėti savo verslą. Tačiau jaunuolis susidūrė su galybe biurokratinių kliūčių, ir, kaip tikina, norėdamas gauti finansavimą profesiniams kursams, jis yra verčiamas dirbti samdomą darbą, nors norėtų atidaryti savo įmonę. Tuo metu Darbo birža aiškina, kad vaikinas apie norą dirbti savarankiškai specialistams nė neužsiminė.

Donato Lietuvoje po emigracijos praleisti trys mėnesiai kol kas nedžiugina. Vaikinas iš Norvegijos grįžo praėjusių metų pabaigoje, ir nuo tada dar nepradėjo nei savarankiškos veiklos, nei įsidarbino. Sako, kad jam jau svyra rankos ir norisi vėl išvažiuoti iš Lietuvos. Pati Darbo birža pasakoja kiek kitokią – mažiau dramatišką – versiją.

Jaunuolis: man yra pikta

Donatas Darbo biržoje užsiregistravo sausį, ir nuo tada iki šiol tris mėnesius lankė „Atrask save“ kursus, nes po jų galėjo ir tikėjosi gauti finansavimą baldų projektuotojo specialybei įgyti.

Dabar esu priverstas eiti ir dirbti kažkam, kad gaučiau subsidiją mokslams. O buvo žadėtos visiškai kitos sąlygos, – pasakojo jaunas vyras.

„Buvo žadėta, kad, baigus studijas, galėsiu susirasti darbą arba steigti savo verslą, išsiimti verslo liudijimą arba steigti mažąją bendriją. Aš pats gaminu baldus, norėjau tobulėti baldų projektavimo srityje“, – 15min pasakojo Donatas.

Jam kursai visai patiko, Donatas pasakojo sužinojęs, kaip pasidaryti CV, taip pat mokęsis apie darbo teisę, sutartis, kurias būtina įsiskaityti. Tačiau, baigęs kursus, vaikinas tikino sužinojęs, kad finansavimas jo baldų projektavimo kursams vis tik nebus skirtas.

„Dabar tokia situacija, kad tos subsidijos yra visiškai sustabdytos. Mano mokslas nedaug kainuoja, bet gavau iš Darbo biržos laišką, kad turiu susirasti darbdavį, kuris pasirašytų, kad priima mane į darbą, nors aš dar mokslų nebaigęs. Tai yra visiškai nelogiški dalykai – pirma juk turi baigti mokslus, o tada tave turi priimti į darbą, o čia yra atvirkščiai. Darbdavys dabar turi paliudyti, kad mane priims į baldų projektuotojo poziciją, nors aš nesu baigęs kursų“, – pasakojo jaunuolis.

Jis, pabaigęs kursus, svajojo gauti finansavimą baldų projektavimo kursams, kurie yra vos trijų savaičių trukmės. O jau tuomet – kurti savo verslą.

„O aš iš tiesų norėjau kurti savo verslą, pradėti gaminti sau baldus, nes aš ir turiu savo dirbtuvėles. O dabar esu priverstas eiti ir dirbti kažkam, kad gaučiau subsidiją mokslams. O buvo žadėtos visiškai kitos sąlygos. Man yra pikta, bandai kabintis į tą Lietuvą, bet visi popierizmai, biurokratija, nori spjauti ir vėl važiuoti iš čia“, – sakė Donatas.

Vaikinas tikino, kad iki tol Darbo biržoje jam buvo sakoma, kad, gavęs finansavimą profesiniams kursams, galės kurti savo verslą. Dabar Donatas aiškina nuosavo verslo idėją nustūmęs į šoną – ieško darbdavio, kuris raštu įsipareigos jį priimti į darbą, vos tik jis pabaigs kursus.

„Jau skambinau į vieną įmonę, bet jie man nieko negali pažadėti, nes darbuotojo jiems jau reikia dabar. Jie mane kaip ir norėtų įdarbinti, nes mato mano patirtį, bet, jeigu aš dabar įsidarbinčiau, negaučiau subsidijos mokslui“, – pasakojo Donatas.

Darbo birža: ieškoma galimybių finansuoti mokslus

Darbo birža, kurioje Donatas ir lankė „Atrask save“ kursus ir iš kurios laukia finansavimo profesiniams kursams, situaciją piešia ne tiek dramatiškai. Be to, tikina, kad yra ieškoma būdų, kaip finansuoti jaunuolio pasirinktus kursus.

„Dalyvaudamas projekte, asmuo domėjosi profesinio mokymo galimybėmis, tačiau konkrečios profesinės studijos jo Individualiame užimtumo veiklos plane nebuvo suplanuotos“, – 15min aiškino Joana Daubaraitė, Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja.

Pasak jos, pasibaigus projekto veikloms, projekte dalyvavę jaunuoliai kartu su savo asmeniniais konsultantais gali patikslinti Individualius užimtumo veiklos planus, kuriuose yra numatomos visos galimos priemonės ir paslaugos jų integracijai į darbo rinką.

„Kitą darbo dieną po dalyvavimo projekte (t. y. balandžio 23 d.) atvykęs vaikinas informavo specialistą, kad norėtų lankyti baldų projektavimo kursus, minėjo turintis būsimą darbdavį. Todėl vėliau, tą pačią dieną, vaikinui buvo nusiųsta darbdavio prašymo forma dėl dalyvavimo profesinio mokymo priemonėje, kuri reikalinga rengiant trišalę sutartį. Apie norą dirbti savarankiškai ir kurti savo verslą vaikinas tądien specialistui neužsiminė“, – aiškino specialistė.

Dar sykį jaunuolis į Darbo biržą nuvyko 24 dieną, informavo, kad pageidautų sutartinius įsipareigojimus vykdyti dirbdamas savarankiškai pagal verslo liudijimą ar su individualios veiklos pažyma.

Šiuo metu yra ieškoma galimybių finansuoti asmens pasirinktą profesinio mokymo programą sudarant dvišalę profesinio mokymo sutartį, - paaiškino Darbo biržoje.

„Kai asmuo turi būsimą darbdavį, profesiniam mokymui finansuoti yra sudaroma trišalė sutartis, kurioje numatoma, kad darbo birža finansuos profesinį mokymą, būsimas darbdavys po mokymo įdarbins pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją, o profesinio mokymo dalyvis įsidarbins pas numatytą darbdavį ir išdirbs pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Trišalės sutarties atveju yra aiškus garantas, kad valstybės investicijos į asmens profesines studijas atsipirks – baigęs profesinį mokymą, jis ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį dirbs ir padedant darbdaviui integruosis į darbo rinką“, – paaiškino J.Daubaraitė.

Pasak jos, kai asmuo neturi būsimos darbo vietos, jam taikomos griežtesnės profesinio mokymo finansavimo sąlygos ir kriterijai: tuo atveju numatoma didesnė rizika savarankiškai siekiant tvaraus užimtumo, vertinami verslumo įgūdžiai ir pan.

„Šiuo metu yra ieškoma galimybių finansuoti asmens pasirinktą profesinio mokymo programą sudarant dvišalę profesinio mokymo sutartį“, – paaiškino specialistė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką