Tai – neįprastas nukrypimas nuo normos JAV, kurioje dauguma dirba 40 valandų per savaitę, o mokamų atostogų tvarka nustatyta įstatymais. Anot nepelno organizacijų atliktos apklausos, vidutiniškai amerikietis per metus gauna dvi savaites mokamų atostogų.
Mokesčių paslaugų įmonėje „Ryan“, kurioje dirba 1,6 tūkst. darbuotojų, dauguma jų oficialiai neturi darbo valandų dar nuo 2008 metų. Niekas net ir neskaičiuoja, kada jie dirba, o kada pasiima atostogų.
„Ryan“ skyriaus Vašingtone direktorius Steve'as Thompsonas pasakoja, kad vasarą jis savaitgalius pradeda jau penktadienio vidurdieniais – kad išvengtų spūsčių pakeliui į paplūdimį.
32-ejų vyras ir dar du jo komandos nariai yra susitarę, kad biure būna nuo 10 val. iki 16 val. Tačiau jie savo darbo savaites gali planuotis kaip tik nori.
S.Thompsonas darbas – padėti įmonėms sumažinti nekilnojamo turto mokesčius, ir jo užmokestis priklauso nuo to, kiek jis sugeba įmonėms sutaupyti pinigų. Jis sako, kad kartais darbo vietą palieka jau perpiet – kad atliktų asmeninius reikalus arba paprasčiausiai pasportuotų.
„Jeigu aš jaučiu ypatingai didelį stresą ir neturiu tuo metu jokio susitikimo, einu į sporto salę, pasportuoju tam, kad atsikratyčiau streso, o tik tuomet grįžtu į biurą“, – pasakoja vyras.
Jis visgi pripažino, kad nors atostogas jie gali imti bet kada ir kiek nori, praėjusiais metais jo kolegos teturėjo dvi savaites „tikrų“ atostogų – t.y., kai dviem savaitėm visiškai atsijungia nuo darbo.
Tačiau didžiausias liberalios politikos pliusas – darbuotojai laisvai gali susiorganizuoti trijų dienų savaitgalius ar tiesiog karts nuo karto pasiimti išeiginę. Žinoma, jeigu būtini darbai yra padaryti.
Tokia „Ryan“ politika visiškai pakeitė įmonės veidą – anksčiau jos darbuotojai skųsdavosi, kad per darbus jie net negali pakelti galvos nuo stalo, o ir atmosfera buvo itin slogi.
„Aplinka buvo prisipildžiusi nuolatinio spaudimo“, – sako įmonės viceprezidentė ir personalo vadovė Delta Emerson. Ji nuo pat pradžių rėmė naująją politiką, pavadintą „myRyan“ ir padėjo ją įgyvendinti. Buvo išmestos lentelės, kuriose nuolat būdavo skaičiuojama, kiek valandų kuris darbuotojas išdirbo – pagal tai oficialiai buvo vertinami pavaldiniai.
Nuo 2008 metų, kai buvo priimti nauji kriterijai, pagal kuriuos vertinami darbuotojai. Dabar 40 proc. jų įvertinimo priklauso nuo finansinių rodiklių, dar 40 proc. – nuo klientų pasitenkinimo balų.
Teisininkė Sheeva Ghassemi-Vanni, kuri padeda įmonėms, norinčioms adaptuoti panašią politiką savo viduje, įsitikinusi, kad neribojamos atostogos atneša daug naudos. Visų pirma, nebereikia eikvoti žmogiškųjų išteklių vien tam, kad būtų sekamas atostogų, laisvadienių ir darbo valandų laikas. Be to, kai darbuotojas palieka įmonę, jam nebereikia mokėti pinigų už neišnaudotas atostogas.
Nepelno organizacijos „Šeimų ir darbo institutas“ atstovė Kelly Sakai pasakoja, kad vis daugiau ir daugiau įmonių pasiryžta tokiems pokyčiams, kai darbuotojai vertinami ne pagal išdirbtas valandas ir fizinį buvimą darbo vietoje, ir jiems suteikiama kuo daugiau autonomijos. Ypač tai populiarėja finansų ir technologijų sektoriuose.
Tačiau ji įspėja ir apie pavojų – kai kuriose įmonėse darbuotojai tuomet paprasčiausiai visai neišeina atostogauti. „Jiems atrodo, kad jie išvis negali pasiimti laisvadienių, nes... nėra dienų minimumo, kiek jie turėtų jų imti“, – sako K.Sakai.
Tokios politikos rezultatas? Per penkerius metus iš įmonės savo noru išeinančių darbuotojų sumažėjo beveik perpus.
Įdarbinimo teisės specialistas Cliffas Palefsky pripažįsta, kad neribotų atostogų politika dar nėra dažna versle. Ten, kur ji įgyvendinama, reikia abipusio pasitikėjimo – vieni kitais tikėti turi ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau kadangi JAV yra ganėtinai paprasta atleisti darbuotojus, jie paprastai suvokia, kad turi arba atnešti įmonei naudos, arba susirinkti daiktus. Todėl piktnaudžiavimas sistema atrodo nelabai tikėtinas
S.Thompsonas pripažįsta, kad pirmaisiais metais dauguma į naująją politiką žiūrėjo skeptikai ir manė, kad netrukus įmonė grįš prie atostogų skaičiavimo. Dažnai darbuotojai net jautė kaltę nebūdami biure.
Tačiau jo nuomone, kai vadovas, įmonėje dirbantis daugiau nei penkerius metus, vasarą pasiima keturias savaites atostogų (kaip S.Thompsonas ir padarė praėjusią vasarą), tai padeda pakeisti atmosferą įmonėje ir darbuotojų požiūrį.
Tokios politikos rezultatas? Per penkerius metus iš įmonės savo noru išeinančių darbuotojų sumažėjo beveik perpus.
Tačiau visgi Sh.Ghassemi-Vanni pripažįsta, kad neribojamų atostogų politika yra tokia nauja, kad nėra nei atvejų tyrimų, nei knygų, nei ją reguliuojančių nuostatų. „Tai panašu į Laukinius Vakarus“, – šypteli teisininkė.
