Pasak buvusio ISM rektoriaus Nerijaus Pačėsos, akivaizdu, kad pasaulis skaitmenizuojasi ir dar akivaizdžiau, kad šie procesai nežada sustoti. Tai patvirtina ir ši krizinė situacija, kai skaitmeniniai sprendimai tampa dar aktualesni, o IT darbo vietos – vienos vertingiausių.
„Esame globalioje skaitmenizavimosi bangoje, ir tik nuo mūsų priklausys, kiek mes tos pasaulinės rinkos užimsime. Tai priklauso ir nuo IT įmonių, bet ne mažiau – ir nuo IT talentų rengimo“, – įsitikinęs N.Pačėsa.
Mokytis sunku, tačiau įmanoma: svarbiausia – motyvacija
Populiarios Lietuvoje programavimo akademijos jau ketvirti metai aktyviai kviečia persikvalifikuoti, rinktis IT studijas ir gauti darbą IT rinkoje. Kokie reikalavimai yra norintiems mokytis programavimo? Ar mokslas įkandamas ir staiga į šią kryptį sugalvojusiam pasukti humanitarui?
Pasak N.Pačėsos, pasaulis šiandien jau tiki, kad IT – kiekvienam. Tačiau aišku ir kita, kad tam tikri matematinio mąstymo gebėjimai mokymąsi akseleruoja. „Baltijos technologijų instituto“ (BIT) statistika rodo, kad nėra didelės atskirties tarp socialinių, humanitarinių ar tiksliųjų mokslų kandidatų, tačiau egzistuoja atskirtis tarp vidurinėje mokykloje stipriau ir silpniau paruoštų asmenų.
„Todėl BIT mokykloje yra įdiegtas stojamasis testas, kuriuo matuojamas ir nuspėjamas kandidatų mokymosi greitis. Kadangi mūsų programos gana trumpos, tiems, kas negauna minimalaus balo, rekomenduojame kreiptis į kolegijas ir universitetus, kur mokymosi tempas kiek lėtesnis“, – sako ekspertas.
BIT direktorius Algirdas Sabaliauskas pritaria: institute mokytis yra gan sunku, praleidus dieną ar dvi ir galima ir nebepasivyti. Todėl labai svarbu tinkama atranka ir studento motyvacija, o pastarajam ši investicija atsiperka po studijų.
„Mūsų studentai pagrinde yra 25-35m. amžiaus, nors išimčių yra. Dažniausiai tai asmenys, turintys nemažai profesinės patirties, gerus darbinius įgūdžius, todėl motyvuoti jų sunkiai dirbti nebereikia. Mokytis reikia po 8 ir daugiau valandų per dieną, dažnas mokykloje lieka ir iki 9 vakaro. Deja, krūvio neatlaiko apie 10 proc. studentų. Šį procentą laikome sveiku ir stengiamės nuolat stiprinti atranką, kad atsirinktume maksimaliai motyvuotus asmenis“, – sako A.Sabaliauskas.
Tikslas neturi būti atlyginimas
A.Sabaliausko teigimu, į programavimo mokyklą atėję studentai tikisi įgauti stiprius pagrindus ir patekti į darbo rinką, tačiau dalis studentų ateina tiesiog išmokti patys kurtis savo IT projektus.
Tiems studentams, kurie atėję pirmiausia teiraujasi atlyginimo, N.Pačėsa dažnai atsako, kad jie tikriausiai atėjo ne ten. „Svarbiausias IT pranašumas yra ne atlyginimai, o tobulėjimas, tarptautiniai ir inovatyvūs projektai, galimybė būti nepriklausomam nuo vidinės rinkos procesų. Atlyginimo mes nesekame ir tikime, kad vos persikvalifikavus jis mažiau aktualus nei pats patekimo į darbo rinką faktas“, – tvirtina pašnekovas.
Anot jo, baigus BIT galima tikėtis jaunesniojo programuotojo, testuotojo, dizainerio, asistento darbo. Nedidelė dalis renkasi palaikymo, technologinio aptarnavimo darbus su tikslu pereiti į programavimo pozicijas.
A.Sabaliauskas tiems, kas domisi, kokiose įmonėse dirba baigę studentai, pataria tai gyvai stebėti platformoje LinkedIn, pasirinkus mokyklą ir spustelėjus ant kategorijos „Alumni“. Tokiu būdu renkantis mokyklą galima stebėti visų jų Alumni, kur jie dirba, kokius darbus atlieka ir susidaryti objektyvesnį vaizdą.
Vidutiniškai dviems iš trijų pasiseka
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, išanalizavus 3 pagrindinių ir labiausiai besireklamuojančių akademijų rezultatus, įsidarbinti per 6 mėnesius pasiseka vidutiniškai dviems iš trijų programavimo mokyklas baigusių studentų.
UŽT atsiųstoje suvestinėje matyti, kad įdarbinimo procentas 2017 – 2019 mokyklose gan panašus (UŽT statistiką skaičiuoja 6 mėn. po mokyklos baigimo).
|
| 2019 % | 2017-2019 % |
| Baltijos technologijų institutas, UAB (Bit.lt) | 86.21% | 71.86% |
| Programuok, UAB(codeacademy.lt) | 77.78% | 65.19% |
| Programavimo mokykla, UAB(Vilniuscoding.lt) | 72.73% | 68.57% |
„Girdime daug teigiamų atsiliepimų iš darbdavių. Esame laimingi, kad jie įsitraukia į procesą, teikia pastabas programoms ir kelia aukštus reikalavimus. Taip tobulėjame visi“, – rezultatais džiaugėsi N.Pačėsa.
Anot jo, profesinis mokslas išgyvena pakilimą visame pasaulyje ir yra itin patrauklus dėl darbo rinkos įgūdžių, reikalingų pradėti dirbti, suteikimo.
„Profesinis mokslas yra išskirtinis keletu aspektų: čia pagal profesinio mokslo apibrėžimą turi dirbti mokytojai meistrai, ugdymo procese dalyvauja pačios įmonės, taigi mokytojų žinios yra praktiškesnės nei universitete. Taip pat praktinis ir apverstasis metodai yra kiek labiau atitinkantys šiuolaikintės pedagogikos konceptus“, – mano ekpertas.
A.Sabaliauskas tuo tarpu pastebi, kad programavimo mokyklos kasmet tobulina ir ilgina savo programas bei siekia kuo geriau paruošti čia atėjusius studentus. Dėl šios priežasties nebefinansuojamos trumposios neformaliosios programos, sunkėja egzaminai, vakarinius kursus keičia visos dienos pusės metų kursai. Taip pat stengiamasi pagerinti atrankas, kad į mokyklas patektų stipresni ir motyvuotesni žmonės.
Skirtumas tarp universiteto absolventų ir IT akademijų mažėja
Vienos didžiausių IT įmonių „Visma Lietuva“ padalinio vadovo Aurimo Cholomskio teigimu, mūsų šalies programuotojai tarptautinėje rinkoje vertinami kaip produktyvūs, pragmatiški, gebantys kurti programinę įrangą laikantis aukščiausių kokybės standartų. Aukštą lietuvių kompetenciją ir reputaciją įrodo ir užsienio kapitalo IT centrai, steigiami būtent Lietuvoje.
Pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo žmogaus, kiek motyvacijos, noro ir pastangų jis nori investuoti į kompetencijos kėlimą. A.Cholomskis sako turintis pavyzdžių, kai programavimo akademijas baigę studentai kompetencija nenusileidžia universitetų absolventams.
„Nemaža dalis akademijų studentų – nuolatinius darbus turintys, tačiau į IT sritį norintys persikvalifikuoti žmonės, todėl ieško greičiausio ir patogiausio būdo įgyti reikiamą kompetenciją. Akademijos fokusuojasi į konkrečią programavimo kalbą ar technologija, be abejo, tai neatstos universitetuose per 4-6 metus įgyjamų fundamentalių žinių apie programinės įrangos kūrimą“ , – teigia padalinio vadovas.
Jis pastebi, kad tik ką baigę mokslus studentai (arba dar studijuodami aukštesniuose kursuose) dažniausiai karjerą pradeda nuo praktikanto ar jaunojo IT specialisto pozicijų. Tiek darbas, tiek atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su turima kompetencija – viskas priklauso nuo turimų žinių ir sugebėjimo jas pritaikyti praktikoje, todėl kiekvienas būsimas darbuotojas vertinamas individualiai.
Tačiau A.Cholomskis neabejoja, kad IT specialistų poreikis tikrai augs, tai ypač tapo akivaizdu pandemijos metu, kai verslai, siekdami išgyventi, buvo priversti skaitmenizuotis.
„Debesų kompiuterija paremti produktai ir toliau sparčiai vystysis – jau dabar matome didelį poreikį ne tik programuotojų, turinčių patirties kuriant debesų kompiuterija paremtas sistemas, bet ir saugos specialistų, debesijos infrastruktūrų inžinierių. Ne ką mažiau paklausūs dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų (big data) specialistai“, – įsitikinęs „Visma Lietuva“ padalinio vadovas.
