Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karjeros ekspertė Jolanta Kavalė: „Karjeros pasirinkimas – visą gyvenimą trunkantis sprendimas“

KTU organizuojama darbų mugė „Karjeros dienos”
KTU organizuojama darbų mugė „Karjeros dienos”
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didžiausia visų vaikų svajonė – užaugti. „Kai būsiu didelis, vairuosiu autobusą“, – sako penkerių metukų pyplys ir nė neįtaria, kad jis jau pradeda rinktis profesiją.

Karjeros klausimas, vienokia ar kitokia forma, žmones lydi visą gyvenimą, tačiau tikriausiai niekada nebūna toks svarbus, kaip paskutinėse mokyklos klasėse ir universiteto kursuose, kai karjeros kelias pradeda įgauti realias apybraižas.

Labai svarbu numatyti tikslus, turėti karjeros viziją

„Labai svarbu numatyti tikslus, turėti karjeros viziją, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė, – verta savęs paklausti, ką norėtum būti pasiekęs po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų. Tokios minčių ir svajonių pratybos padeda materializuoti savo siekiamybę.“

Pasak karjeros specialistės, daugelis atėjusiųjų konsultuotis pas karjeros konsultantą, nori sužinoti, ar teisingai elgiasi priimdami vieną ar kitą sprendimą, ar jie pasieks savo gero gyvenimo viziją. Tačiau esmė ta, kad gero gyvenimo sąvoka kiekvienam yra vis kitokia.

Kas yra geras gyvenimas?

Įdomaus amerikiečių psichologių L. A. King ir C. A. Napa atlikto tyrimo duomenimis, žmonės, atsakydami į klausimą, kas yra geras gyvenimas, dažniausiai nurodė bendrą laimės jausmą ir prasmingumo pajautimą. Kita psichologė – Sheila J. Henderson – siekdama išsiaiškinti, kas žmonėms teikia džiaugsmą profesine prasme, atiliko giluminį aštuonių savo profesiniu gyvenimu patenkintų žmonių interviu. Psichologė pastebėjo tam tikrų apklaustųjų žmonių karjeros kelio panašumų. Pavyzdžiui, daugelis iš jų teigė, kad jie tiesiog atsitiktinai išbandė kažkokią veiklą, kuri jiems teikė džiaugsmo, ir, kita vertus, beveik visi prisipažino kažkuriuo savo karjeros momentu atsisakę dirbti tai, kas džiaugsmo neteikia. Tarp tyrime dalyvavusiųjų buvo policininkas, matematikos dėstytojas, sekretorė, kirpėjas, mokyklų inspektorius... Karjeros pobūdis ar užimamų pareigų lygis pats savaime nėra gero gyvenimo garantas.

Yra žmonių, kurie visą gyvenimą plaukia pasroviui, ir jo pabaigoje suvokia, kad iššvaistė jį nereikšmingiems ir nereikalingiems dalykams

„Yra žmonių, kurie visą gyvenimą plaukia pasroviui, ir jo pabaigoje suvokia, kad iššvaistė jį nereikšmingiems ir nereikalingiems dalykams. Rasti savyje pašaukimą – talentą kokiai nors veiklai – yra didžiulė vertybė, kuri teikia begalinį pasitenkinimą“, – sako J. Kavalė.

Esminiai klausimai renkantis karjerą

Psichologai, karjeros konsultantai, koučingo specialistai, mamos, močiutės, mokytojai, dėstytojai ir draugai siūlo daugybę receptų, kaip atrasti džiuginančią veiklą. Pavyzdžiui, vienas iš jų, nurodytas ir pastraipoje viršuje, yra išbandyti kiek galima daugiau užsiėmimų, ir patirti, kuris iš jų teikia didžiausią pasitenkinimą. Veiklos išbandymas, naudingas savęs pažinimui, kartu yra ir karjeros kelio grunto klojimas. „Darbinė patirtis yra svarbi detalė jauno specialisto kompetencijų pakete. Darbdaviai tikrai atskiria, ar studentas dalyvavo ES projekte „Verslumas“ ir žaidė darbinę veiklą imituojančius žaidimus, ar klausėsi paskaitų apie įmonės kūrimą, ar atliko praktiką vasaros metu“, – teigia J. Kavalė.

Karjeros teoretikai teigia, jog neretai, rinkdamiesi karjerą, ignoruojame esminius dalykus. Pavyzdžiui, savęs klausiame: „Ką aš galiu?“, „Ką moku?“, „Kaip geriausiai galėčiau šiuos gebėjimus pritaikyti?“, tačiau nepasveriame, kaip vienas ar kitas karjeros sprendimas atrodo bendrame gyvenimo kontekste. Juk žmogui, labiau už viską vertinančiam laisvę, nepatiks dirbti biure nustatytomis valandomis, o tas, kuris pats mėgsta vadovauti, negalės paklusti kitų nurodymams. Galima atlikti daugelį sudėtingų testų, tačiau save pažinti padeda ir atsakymai į pačius paprasčiausius klausimus: „Ko aš noriu?“, „Ką veikiu čia ir dabar?“, „Kaip gyvensiu toliau?“

Garsus karjeros analitikas Vernon G. Zunker siūlo karjerą rinktis pagal gyvenimo stiliaus kryptis

Darbą reikia rinktis pagal tai, koks esi

Garsus karjeros analitikas Vernon G. Zunker siūlo karjerą rinktis pagal gyvenimo stiliaus kryptis. Jų ekspertas išskiria net vienuolika. Tai: orientacija į finansus (1) – tokiems žmonėms svarbu turėti „išsipūtusią“ sąskaitą banke, rodytis visuomenėje, mėgautis prabanga; įsitraukimo į bendruomenę orientacija (2) – tokie žmonės yra laimingi, jausdami, kad padeda kitiems; orientacija į šeimą (3) – svarbu daug laiko praleisti su šeima, užtikrinti saugų ir laimingą jų gyvenimą; orientacija į profesionalumą (4) – per profesinę veiklą tokie žmonės save realizuoja; orientacija į lyderystę (5) – svarbu prisiimti atsakomybę už kitus žmones, vadovauti jiems; orientacija į išsilavinimą (6) – tokie žmonės nuolat mokosi, renkasi darbą, kuriame galima pasiekti aukšto lygio mokslo rezultatų; orientacija į struktūruotą darbo aplinką (7) – pasirenkamas darbas be įtampos, suteikiantis pakankamai laisvo laiko, be didesnės atsakomybės ar reikšmingų vaidmenų; orientacija į laisvalaikį (8) – tokie žmonės dirba tam, kad galėtų užsiimti savo mėgstama veikla po darbo, jie realizuoja save už profesinės veiklos ribų; orientacija į saugumą (9) – tokie žmonės dažnai renkasi dideles bendroves su ilgamete veiklos patirtimi, nes vertina socialines garantijas ir negali pakęsti netikėtumų; orientacija į mobilumą (10) – svarbi galimybė keisti aplinką, keliauti, gyventi skirtingose vietovėse; orientacija į darbą ir laisvalaikį gryname ore (11) – tokie žmonės vertina galimybę leisti laiką gryname ore, jiems rūpi gamtosauga.

Teorinių modelių, kuriuos galima „pasimatuoti“, yra ir daugiau. Jie naudingi tuo, kad padeda pažvelgti į karjeros pasirinkimus tarsi iš paukščio skrydžio – įvertinti juos bendrame gyvenimo peizaže. Tačiau nė viena teorija, nė vienas testas, ir nė vienas konsultantas negali prisiimti atsakomybės – sprendimą tenka priimti patiems.

Prasmingas darbas – svarbus karjeros komponentas

Jolanta Kavalė primena ir antrąjį gero gyvenimo komponentą – prasmingumo pajautimą. „Gyvenime turime išlaikyti „imu ir duodu“ pusiausvyrą, siekdami atiduoti aplinkai daugiau, nei iš jos imame“, – teigia KTU Karjeros centro vadovė. Pasak karjeros konsultantės, šiandien jauni žmonės mąsto nebe individualiai, o sistemiškai, suprasdami, kad viskas pasaulyje susiję priežasties-pasekmės ryšiais, kad įvykiai tolimiausiuose pasaulio kampeliuose veikia mus visus, kad gyvoji ir negyvoji gamta yra glaudžiai susiję, jie žino, kad visi „sėdime vienoje valtyje“.

Gyvenime turime išlaikyti „imu ir duodu“ pusiausvyrą, siekdami atiduoti aplinkai daugiau, nei iš jos imame

„Šiuolaikinis jaunimas, pavyzdžiui, mieliau renkasi menkai apmokamą padavėjo darbą, negu dirba krupjė azartinių lošimų salone, pardavimo vadybininkais prestižinėje tabako kompanijoje ar niekam nereikalingos produkcijos siūlytojais. Jauni žmonės suvokia, kas yra tikroji vertė, o kas tik nuolat kintantys įgeidžiai, reklama. Todėl, mamų ir tėčių siaubui, jie renkasi tokias profesijas, kurios atliepia jų pašaukimą, neklausydami patarimų, apie tai, kad derėtų, visų pirma, rinktis gerai apmokamą darbą ir užtikriną ateitį“, – optimistiškai jaunų žmonių pasirinkimus vertina J. Kavalė.

Karjeros pasirinkimas – visą gyvenimą trunkantis sprendimas. Pasaulis keičiasi kasdien. Specialybių, kurios populiarios šiandien, rytoj gali ir nebelikti. Tačiau klausimai, kuriuos reikėtų sau užduoti, reaguojant į besikeičiančią aplinką, išlieka tie patys: „Kas aš esu?“, „Ko aš noriu?“ ir „Kuo galiu būti naudingas sau ir aplinkai?“ Kuo dažniau sau juos užduodame, tuo geresnį gyvenimą kuriame. Sau ir kitiems.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką