Kritiškas mąstymas ir problemų sprendimas; bendradarbiavimas ir autoritetinga lyderystė; judumas ir prisitaikymas; verslumas ir iniciatyvumas; efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija; informacijos paieška ir analizė; žingeidumas ir kūrybingumas – ir tai dar ne visos geidžiamo darbuotojo savybės, kurias, tikimasi, išugdys aukštosios šalies mokyklos.
Apie tai forume „Aukštasis mokslas – misija (ne)įmanoma“ kalbėjo buvęs ISM rektorius, o dabar bendrovės „Senukų prekybos centras“ generalinis direktorius Nerijus Pačėsa.
Prieš dvejus metus galvojau taip, kaip čia sako Nerijus – viskas būtent taip ir atrodė. Bet dabar atrodo visai kitaip.
Išklausęs, kokia aukšta kartelė keliama aukštajam mokslui ir būsimiems darbo rinkos dalyviams, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. R.Jurkevičius nusprendė šliūkštelėti alyvos į ugnį.
„Prieš dvejus metus galvojau taip, kaip čia sako Nerijus – viskas būtent taip ir atrodė. Bet dabar atrodo visai kitaip“, – konstatavo.
Dirbdamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kurį vadina elitine medikų kalve ir į kurį studijuoti veržte veržiamasi, R.Jurkevičius irgi įsivaizdavo – reikia ruošti lyderius: „Bet, žinokite, gyvenime visai ko kito reikia.“
R.Jurkevičius vadovauja įstaigai, kurioje dirba 7300 darbuotojų, kasmet čia apsilanko 1,3 mln. pacientų. Iš asmeninės patirties profesorius sako: jam neretai reikia ne pačių geriausių darbuotojų, o tiesiog pigios darbo jėgos.
„Taip, reikia profesionalų, kurie įvaldytų robotinę chirurgiją ir atliktų genetinius tyrimus. Būtų galima samdyti brangius specialistus, gebančius atrasti informaciją ir kuriančius naujus produktus, bet kiek tai man, kaip įstaigos vadovui, kainuos? Juk man reikia gydyti 1,3 mln. gyventojų“, – priminė R.Jurkevičius.
Būtent dėl kainos, pasak jo, visame pasaulyje veikia šeimos medicina. „Nes tai – pigu. Nes universalus specialistas kaime gali gydyti visas ligas, pradedant ginekologija, baigiant oftalmologija ar vaikų ligomis“, – paaiškino.
R.Jurkevičius pabrėžė norintis visko – ir aukščiausios kokybės profesionalų, ir eilinių specialistų. Vien slaugytojų Kauno klinikose dirba 2400.
„Juk ne visiems reikia persodinti širdį, kitam pakanka sureguliuoti kraujospūdį. O sureguliuoti kraujospūdį ir penkerius metus rašyti tuos pačius vaistus gali net slaugytojos. Anglijoje tai ir daro išmaniosios slaugytojos, kurios rašo tęstinius receptus. Nes tai yra pigu. Mano kalba provokacinė: reikia ir labai gerų, ir vidutinių, ir labai pigių darbuotojų, nes produktą sukuria pigi darbo jėga. Kam paprastam darbui man samdyti brangiai atsieinantį darbuotoją?“ – samprotavo R.Jurkevičius.
