Nepaisant visų sunkumų, iranietis įsitikinęs, jog Lietuvoje liks ilgam. Jis teigia, jog čia gali kvėpuoti laisvai, tuo tarpu Irane žmonių laisvės varžomos.
– Kokios priežastis paskatino jus iš Irano atvykti į Lietuvą?
Iraną palikau ne dėl pinigų, o dėl laisvės, kurią suteikia tokios šalys kaip Lietuva.
– Čia atvykau dėl sudėtingos situacijos gimtinėje. Šaliai taikomos tarptautinės sankcijos dėl vykdomos branduolinės programos. Tai labai apsunkina galimybes imtis verslo. Šalyje galioja draudimas pervesti pinigus į užsienį. Taip pat draudžiama gauti pinigų iš užsienio klientų.
Aš turiu savo metalo verslą Irane, tačiau dėl minėtų ribojimų man nepavyksta jo plėtoti. Nusprendžiau imtis kitos veiklos Europoje. Iraną palikau ne dėl pinigų, o dėl laisvės, kurią suteikia tokios šalys kaip Lietuva. Gyvenant čia sunku suprasti, ką jauni žmonės patiria Irane.
– Kodėl pasirinkote būtent mūsų šalį?
– Lietuva yra ES narė. Šalis puikiai susitvarkė su ekonomine krize ir jos ekonomika auga. Tai lėmė mano pasirinkimą atvykti. Čia pradedu rinkodaros, įmonių steigimo, investavimo ir teisinių konsultacijų verslą. Jau turiu partnerių ir Lietuvoje, ir užsienyje.
– Iranas pasaulio žiniasklaidoje minimas dėl savo agresyvios užsienio politikos ir vykdomos branduolinės programos. Europiečių akimis, tai nėra pati draugiškiausia šalis. Ar tai jaučiate bendraudamas su žmonėmis Lietuvoje?
– Aš suprantu, kaip mes atrodome pasaulyje. Ypač dėl mūsų prezidento pareiškimų apie žydus. Studijavau Lietuvos istoriją ir žinau, kad jums tai taip pat skausmingos žaizdos. Lietuva daug kariavo. Aš taip pat gimiau karo metu.
 |
| Reformų šalininkas Arefas pasitraukė iš Irano prezidento rinkimų kovos. |
– Kokie jūsų artimiausi verslo planai?
Norėdami investuoti užsienyje iraniečiai turi išvykti iš savo gimtinės.
– Irane yra daug labai turtingų žmonių, kurie norėtų skirti pinigų statybos, nekilnojamojo turto, logistikos projektams. Dabar jie tai daro Dubajuje, Kanadoje, Vakarų Europoje. Mes jiems padėsime tai padaryti ir Lietuvoje.
Reikia suprasti, kad, skirtingai nuo kitų užsieniečių, mes negalime gyventi Irane ir iš ten savo verslo plėsti į užsienį. Tam užkerta kelią draudimai. Norėdami investuoti užsienyje iraniečiai turi išvykti iš savo gimtinės.
Darant verslą užsienio valstybėse jų finansiniai ryšiai su Iranu nuolatos tikrinami, todėl daugelis steigia įmones užsienio šalyse, o per jas gali valdyti savo verslą visame pasaulyje.
– Kaip pavyko susitvarkyti kelionės dokumentus į Lietuvą?
– Fiziškai išvykti iš šalies nėra sudėtinga. Paprasčiausiai pasinaudojau kelionių agentūros paslaugomis. Tačiau tiesioginių skrydžių į Lietuvą nėra. Irane nėra ir Lietuvos ambasados. Vizų klausimus tvarkiau Vengrijos ambasadoje. Mano žmona liko Irane, tačiau tikiuosi, kad po kelerių metų ji galės atvykti į Lietuvą.
– Irano piliečiui lengva pradėti verslą ES šalyje?
– Europoje į žmones iš Irano žiūrima labai įtariai. Stebimi jų ryšiai. Banke gaunant piniginius pervedimus reikia pateikti visus susijusius dokumentus. Negaliu dėl to jų kaltinti. Iranui galioja tarptautinės sankcijos. Tačiau reikia suprasti, kad užsienyje dirbantys Irano verslininkai niekada nerizikuos pakliūti į juoduosius sąrašus dėl bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis ar kitomis valdžios institucijomis. Tai jiems reikštų verslo pabaigą. Užsienyje dirbantys Irano verslininkai neturi jokių ryšių su valdžia, kitaip jų verslai būtų uždaryti.
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Sankcijos Iranui atsieina labai brangiai. |
– Kiek laiko jūs gyvenate Lietuvoje?
Susitikę ir sužinoję, iš kur aš atvykau, žmonės užtrenkdavo duris.
– Bendrovę įkūriau praėjusią vasarą. Tačiau šešis mėnesius turėjau laukti, kol buvo svarstomas mano prašymas gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tam, kad jį gaučiau, turėjau nurodyti nuolatinį adresą, todėl pusę metų teko nuomotis būstą, nors jis stovėjo tuščias – aš pats tą laiką gyvenau Irane.
Man buvo sunku rasti žmogų, kuris man išnuomotų būstą ir leistų jame deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Susitikę ir sužinoję, iš kur aš atvykau, žmonės užtrenkdavo duris arba rasdavo priežasčių atsisakyti. Tačiau visos problemos po truputį susitvarkė. Leidimą gyventi gavau vasario mėnesį. Tuo metu Irane kaip tik vyko Naujųjų metų šventės.
– Turėjote pajusti didelį kultūrinį, religinį, politinį šalių skirtumą?
Irane kiekvienas interneto tinklalapis yra filtruojamas. Jūsų portalas 15min.lt Irane taip pat yra blokuojamas.
– Žmonės nesupranta, su kokiais sunkumais Irane susiduria jauni žmonės. Man 30 metų. Ir aš, kaip ir daugelis kitų, norėjau išvykti į šalį, kurioje galėčiau kvėpuoti laisvai. Man tai daug svarbiau, nei uždirbti daug pinigų. Žinau, kad savo verslo kūrimas užtruks, tačiau Lietuvoje aš galiu laisvai gauti informacijos, semtis patirties ir tobulėti.
Irane kiekvienas interneto tinklalapis yra filtruojamas. Jūsų portalas 15min.lt Irane taip pat yra blokuojamas. Kodėl? Aš skambinau interneto tiekėjui ir klausiau, kodėl negaliu pasiekti Lietuvos verslo tinklalapių. Atsakymo negavau.
Jei nori Irane žiūrėti užsienio televiziją, turi pasistatyti satelitinę anteną. Tačiau bet koks policininkas gali užlipti ant tavo stogo ir ją numesti ant žemės. Neleidžiama žiūrėti užsienio žinių ar pramoginių kanalų. Tai paprasti dalykai, kurie pradeda spausti psichiką.
Jeigu mano verslas nepavyktų ir nebeturėčiau pinigų gyvenimui Lietuvoje, aš skrisčiau į Iraną, dirbčiau, taupyčiau ir vėl sugrįžčiau čia. Kai negali laisvai kvėpuoti savo šalyje, ieškai kitos.
– Vargu ar daugelis lietuvių suvokia, kiek laisvės turi. Juk mes patys neseniai išsivadavome iš totalitarinės sistemos.
 |
| Persiškas kilimas |
– Nenoriu visko piešti tik juodai ir baltai. Lietuvoje taip pat yra demokratijos problemų. Dabar Vilniaus savivaldybė sprendžia teisinius klausimas, dėl gėjų eitynių vietos. Bet problema yra tik vieta – ne pačios eitynės. Irane toks renginys būtų neįsivaizduojamas.
– Lietuvoje gyvenate vienas. Nejau visą laiką skiriate darbui?
– Aš turiu laisvo laiko, todėl lankau Vilniaus architektūrinius paminklus. Jie labai gražūs. Irane mes turime istorinių paminklų, kuriems 2–3 tūkst. metų, tačiau labai nedidelė turistų dalis gali juos aplankyti. Daugelis tiesiog neįleidžiami į šalį.
Šiuo metu savarankiškai mokausi lietuvių kalbos ir tikiuosi čia likti. Kol kas nesutikau nė vieno Lietuvoje gyvenančio iraniečio, bet manau, kad jų yra. Noriu rasti verslo kontaktų ir asmeninių pažinčių, tačiau tam reikia laiko.
– Jei verslas seksis, galbūt Lietuvoje bus daugiau verslininkų iš Irano?
– Jau turiu pirmuosius verslo klientus, tačiau Lietuvoje įsitvirtinti nėra lengva. Visai neseniai bankas uždarė mano sąskaitą, nes gavau pervedimą iš Dubajuje esančios bendrovės, kurios akcininkai yra iraniečiai. Jie nebegyvena Irane, tačiau į šaliai taikomas sankcijas Lietuvoje žiūrima labai rimtai ir per daug nesigilinama, ar žmogus turi kokių nors ryšių su Irano valdžia. Taip mes atsiduriame uždarame rate, iš kurio negalime ištrūkti. Mūsų laisvės lieka suvaržytos net ir išvykus iš Irano. Tikiu, kad situacija pasikeis, kai tik pasaulio bendruomenė ir Iranas ras bendrą kalbą. Tikiuosi, kad tai įvyks greitai.
