Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis antradienį perspėjo, kad Lenkijai gresia darbuotojų iš trečiųjų šalių deficitas.
„Dėl ko mes sunerimę? Klausimas, ar mes rasime pakankamai darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos, kurie galėtų užpildyti tuščias darbo vietas Lenkijoje“, – sakė jis Lenkijos leidiniui „Dziennik Gazeta Prawna“.
Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais, milijonas lenkų patraukė dirbti į Jungtinę Karalystę. Dauguma jų dirba mažai apmokamus darbus. Lenkijoje jų vietą užėmė ukrainiečiai ir baltarusiai, o tai, „Barclays“ analitiko Tomaszo Wieladeko teigimu, padėjo stabilizuoti Lenkijoje infliaciją, taip pat skatino ekonomikos augimą.
Nuo gegužės ukrainiečiai galės 90 dienų visoje Europos Sąjungoje keliauti be vizos. Nors tai nesuteikia jiems teisės dirbti ES, šis žingsnis vertinamas kaip Vakarų Europos darbo rinkos atvėrimas darbuotojams iš Ukrainos, kurie dažnai renkasi nelegalius darbus.
Ukrainą nuo pat 2014 metais prasidėjusio karo dėl sudėtingos ekonominės padėties palieka daug darbuotojų, kurie ieško darbo užsienyje.
Nedarbo rodiklis Lenkijoje yra rekordinėse žemumose, darbuotojų trūkumas augina atlyginimus. Gruodį darbo Lenkijoje neturėjo vos 6,6 proc. darbingo amžiaus žmonių, ūkiui augant net 4,5 proc., o jaunesniems darbuotojams traukiant į turtingesnes Europos Sąjungos valstybes. Per metus atlyginimai Lenkijoje augo 4,3 proc.
Iš 38 mln. Lenkijos gyventojų dirba vos 16 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad Lenkijoje dirba 1–1,5 mln. ukrainiečių, kurių dalis neturi reikiamų leidimų arba darbo sutarčių.
Pavyzdžiui, 2016 metais registravosi 1,3 mln. ukrainiečių, tačiau leidimų dirbti išduota vos 115 tūkst.
Preliminarūs duomenys rodo, kad pernai pirmąjį pusmetį Lenkijoje registravosi 900 tūkst. lenkų, o per visus metus jiems buvo išduota 250 tūkst. leidimų dirbti.
