Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 10d. 09:15

M.Jusius: Durų į valstybės sektorių neuždarau

Mindaugas Jusius, KN gen. direktorius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Mindaugas Jusius, buvęs „Klaipėdos nafta“ vadovas

Liepos pabaigoje valstybės valdomą naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorę bendrovę „Klaipėdos nafta“ paliekantis dvejus metus jai vadovavęs Mindaugas Jusius sako nenorintis komentuoti asmeninių priežasčių, dėl kurių atsistatydina iš pareigų.

Tačiau į naujus verslo vandenis neriantis M.Jusius teigia nenusivylęs valstybės sektoriumi, nors ir patyrė, kad jame dirbančiam vadybininkui keliami kur kas aukštesni skaidrumo reikalavimai.

– Kodėl traukiatės būtent dabar, kai įmonės laukia svarbūs sprendimai dėl terminalo išlaikymo modelio pakeitimo, vyksta derybos dėl paskolos. Juk kolektyvas gali atsipalaiduoti.

– Aš daug mąsčiau, kaip tai padaryti geriau, kad užtikrintume kuo nuoseklesnį tęstinumą veiklos ir darbų. Iki liepos galo esu pilnai atsidavęs, mes esam sutarę tiek su ministru, tiek su valdyba, kad SGD terminalo projektas turi labai aišku tikslą – saugumo dedamosios sumažinimas nuo liepos 1 dienos ir mes to tikslo nuosekliai siekiame. Aš darbų nemesiu ir šitą projektą pabaigsiu. Jei iki liepos galo negalim susitvarkyti su šiuo tikslu dėl kažkokių priežasčių, reiškia, tos priežastys yra labai rimtos ir išorinės, o tai reiškia, kad reikės dar daugiau laiko.

– Tai reiškia, kad dar pasiliktumėt?

– Negaliu pasilikti labai ilgai. Ta data sudaro visas galimybes šį projektą pabaigti.

J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos nafta
J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos nafta

– Ar nusivylėte valstybės sektoriumi? Ar neuždarote durų kada nors grįžti į valstybės valdomą įmonę?

– Aš manau, kad valstybės sektoriaus įvaizdis yra gerokai prastesnis nei reali situacija. Ir aš pats turėjau tokį supratimą, kol nesusidūriau su labai aukštos kompetencijos ir atsidavusiais žmonėmis. Mes turėtume labiau didžiuotis savo šalimi. Kaip pavyzdys – Lietuva turi savo nacionalinę energetikos strategiją. Labai mažai šalių Europoje turi aiškią kryptį, ką jos nori pasiekti, kokiais būdais to sieks. Nesu nusivylęs nei savo sprendimu čia ateiti, nei juo labiau, valstybės institucijomis.

Manau, tikrai neuždarau durų, nes tai be galo įdomus darbas, čia sukuriama vertė yra vertė tavo šaliai, tai didelis pasitenkinimas, galimybė įtakoti didelius procesus. Jeigu būtų siūlymas, tikrai svarstyčiau prisijungti valdybų lygmenyje.

– Pakalbėkime apie įmonės reikalus. Nuo liepos 1 dienos turėtų būti sumažinta SGD terminalo dedamoji dujų vartotojams. Kokių sprendimų dar reikia, kad įsigaliotų tai, ką didžiausiai dujų vartotojai „Achemai“ žadėjo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas?

Yra daug svarbių etapų, visi yra išspręsti, išskyrus veną – tai yra valstybės pagalbos suderinimą su Europos Komisija. Mes tikime, kad tą suderinimą gausime per liepos mėnesį ir tai yra esminė sąlyga, nes tai yra pagrindas įstatymui, kuris buvo priimtas gruodį, tai yra sąlyga finansavimo realizavimui ir reguliacinei aplinkai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Mes siekiame valstybės pagalbos suderinimo su EK per liepos mėnesį ir tam įvykus, aktyvuojasi visi žingsniai, kurie jau yra savotiški paruoštukai. Veikla terminalo yra praktiškai perkelta į dukterinę įmonę, yra suderėtos sąlygos dėl finansavimo su instituciniu banku, yra išspręsti reguliaciniai dalykai, taip kad laukiame vieno sprendimo.

Tai tas modelis neįsigalios nuo liepos 1 dienos?

Saugumo dedamoji būtų sumažinama vartotojams nuo liepos 1 dienos, jeigu mums pavyksta gauti suderinimą per liepos mėnesį.

Kitaip tariant, jeigu per liepos mėnesį su EK pavyksta suderinti pagalbos schemą, gauti jos pritarimą, tai rugpjūtį jau bus skaičiuojama nauju tarifu nuo liepos. O kainų komisijos sprendimų čia nereikia?

– Viskas yra integruota, yra paruoštukai sudėti, daugeliu atveju yra sąlyginiai sprendimai, kad taip, nuspręsta, bet sprendimas įsigalios gavus EK suderinimą, nes antraip tai būtų bent jau neteisingas veiksmas.

– Banko sprendimas taip pat bus po to, kai Komisija pasakys savo žodį?

– Mes galime teigti, kad esame užsitikrinę finansavimą iš institucinio banko. Konkrečių sąlygų ir paskolos davėjo negaliu atskleisti nesuderinęs, bet, be abejo, paskola irgi yra susieta su EK sprendimu.

Papasakokite apie tarptautinius SGD terminalų projektus, kuriuose dalyvaujate. Gal galite konkretizuoti, koks bus jūsų vaidmuo? Ar tai yra įnašas į akcinį kapitalą, ar tai tik konsultavimas?

– „Klaipėdos nafta“ kelia tikslą tapti didžiausia pasaulyje plaukiojančių SGD terminalų operatore 2030 metais. Tai reiškia, kad bendrovė kelia sau tikslą investuoti į vystomus terminalus, tapti dalininke ir akcininke tuose projektuose. Ir taip pat ne mažiau svarbu yra 2030 metais būti pasirašius bent jau 5 ar 7 sutartis dėl terminalų operavimo – tai būtų ilgalaikės sutartys, 10-20 metų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“

Geografiją esame apsibrėžę ne pagal žemynus, o pagal šalies riziką. Yra projektų šalyse, kurių rizika yra nepriimtina, bet mes neribojame savęs geografiškai, bet yra projektų Azijos šalyse, yra projektų Lotynų Amerikoje ir yra projektų Europoje.

Esate minėjęs, kad šiais metais 4 projektai bus kažkokiu būdų apiforminti. Tai ar nesikeičia tie planai?

– Tikslas šiais metais turėti bent vieną projektą, kuris yra perėjęs final investment stage. Mes turime sutarčių, kur mes būsime operatorius, bet ar tas terminalas bus pastatytas, dar nėra priimta galutinio sprendimo. Mes tokio projekto nelaikome kaip sėkmės. Mums sėkmė būtų turėti bent vieną projektą, kuriame mes turime sutartį dėl operavimo arba dėl investavimo, arba ir tas, ir tas.

Pakalbėkime apie naftos verslą. Šiomis dienomis pranešta, kad dėl Rusijos „Družbos“ naftotiekio užteršimo ilgam sustojo Baltarusijos naftos produktų eksportas. Ar jūs juos dar kaunate?

– Iš tikrų Lietuvoje tai yra per mažai eskaluojama ta problema, bet „Družbos“ incidentas, kuomet chloridai užteršė naftą ir buvo pastebėta taip vėlai, kad ta nafta buvo pumpuota praktiškai iki Lenkijos. Tai yra didžiulis incidentas, atnešęs didžiulius nuostolius ir dar nežinia, kokius atneš.

Patys baltarusiai indikuoja, kad nuostoliai dėl „Družbos“ paaiškės tik rugsėjo mėnesį, kuomet jie sustabdys gamyklą ir žiūrės, kiek ji yra surūdijusi, kiek yra sugadintų įrenginių. Jie dabar priversti gaminti produktus dėl paklausos. Bet, aišku, jei gamina mažiau.

Mes žinome, kad ir kitos gamyklos, tiek Rusijoje, tiek Rytų Europoje, susiduria su šia problema, yra mažesnė gamyba ir yra dėl tos pačios priežasties yra mažesnis eksportas.

– Tai ar per „Klaipėdos naftą“ sumažėjo baltarusiškų krovinių srautas?

– Mes pajutom, kad bendrai sumažėjo eksporto kroviniai visuose terminaluose. Buvo momentas, kuomet baltarusiai vežė čia ir mes sutarėm pilt į talpas, į laivus ir sulaukėm skambučio – siųskit atgal, mes neturėsim ką užpilti degalinėse Baltarusijoje.

Buvo net prašymas – gal gali Lietuva per savo rezervą ar kažkaip užtikrinti, kad mums bus tas tiekimas, kad nepajaustu eiliniai vartotojai. Vamzdis vis dar yra užterštas ir iš jo dar nėra išpumpuota ta užteršta nafta. Klausimas, ar tas vamzdis galės būti dar eksploatuojamas, nes jeigu jį irgi sugraužė chloridai, tada reikės tiesti naują – tai 3 tūkstančiai kilometrų.

Mes pajutom, kad bendrai sumažėjo eksporto kroviniai visuose terminaluose.

Kai kurie blogeriai tai aplinkosaugos aspektu net prilygina Černobylio katastrofai, nes jei vamzdis yra pragraužiamas, tai visas tas skystis palengva sunkiasi į aplinką. Kalba apie tai daug Rytų Europos šalys, tai yra didelis incidentas, kuris šiais metas turės įtakos tiek krovos kompanijoms, tiek ir naftos įmonėms. „Klaipėdos nafta“, manau, mes įveiksime šį iššūkį, tai turės įtakos, ypač pirmojo pusmečio rezultatams.

Tai yra incidentas, didelis incidentas. Šiemet blogi metai ir kitam mūsų klientui – „Orlen“ – dvi avarijos įvyko Mažeikiuose, ir jie lėmė tai, kad jie turėjo išsijungti ir sumažinti savo pajėgumus

Kaip „Orlen Lietuvos“ gamyklai svarbaus ruožo į Rengę Latvijoje atstatymas gali paveikti jūsų verslą?

Rengės ruožas yra dar vienas kelias į Latviją ir mums pavyksta sėkmingai konkuruoti su Latvijos uostais. Mes ruošiamės tam, kad galėtume pasiūlyti geriausias sąlygas „Orlenui“, nes Rengė yra papildomas spaudimas užtikrinti konkurencingumą ir ieškoti veiklos efektyvumo galimybių, didinti procesų automatizavimą, skaitmeninimą.

Sigito Strazdausko („Santarvė“) nuotr./Išardytas geležinkelio Rengė-Baugainiai ruožas
Sigito Strazdausko („Santarvė“) nuotr./Išardytas geležinkelio Rengė-Baugainiai ruožas

Tai yra aštrios konkurencijos verslas, kur sumažėjus naftos produktų iš Rusijos per Latvijos uostus, mes jaučiame labai didelę konkurenciją. Bet skaičiai rodo, kad mes vis dar esame didžiausias terminalas pagal krovą, todėl tvarkomės gerai.

– Bet iš latvių pusės vis pasigirsta, kad jie pasiryžę nuvilioti Baltarusijos krovinius, baltarusiai tarsi deklaruoja, kad veš per Latviją, nes ji neblokuoja Astravo elektros. Ką sako jūsų patirtis?

– Baltarusiai yra super sudėtingas klientas. Jiems sprendimą gali lemti 10 centų kainos skirtumas. Dėl tos priežasties man yra natūralu matyti, kad jie derasi, nes jie neturi savo uosto, jie neturi sentimentų. Tol, kol jie neturi akcijų jokiam terminale, tai jie tikrai rinksis tuos uostus, kurie pasiūlys geriausią ekonominį rezultatą.

Ar Lietuvai bijoti, ar matyti tai kaip galimybę? Aš rinkčiausi antrą variantą, nes mes vežame tarp milijono–pusantro milijono tonų baltarusiškų produktų. Iš viso baltarusiai išveža apie 10 mln. tonų jų, šiandien per Latviją važiuoja kokie 7 mln. tonų. Ar mums bijoti, kad latviai atims pusantro, ar latviams bijoti, kad mes iš jų kokį pusantro nukąsim? Aš manau, kad mes ruošiamės tam, būtent praplėtę savo parką esame labai didelė grėsmė latviams.

– Ar „Orlenui“ nebeaktualus produktotiekis į Klaipėdą?

– Laikas nuo laiko pasitiksliname, bet šiuo metu šis projektas iš jų pusės nesvarstomas.

– Ačiū už pokalbį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:31
04:38
01:02
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką