Aukštojo mokslo misija ugdyti asmenybę ir studentams suteikti žinių bei gebėjimų dirbti tam tikroje apibrėžtoje profesinėje srityje tampa atgyvena.
Žinios, kurias galima gauti keliais mygtukų paspaudimais paieškos sistemose, tampa vienu labiausiai nusidėvinčių turtų. Todėl jaunuoliams iš esmės tampa sudėtinga išaiškinti mokymosi prasmę.
Turint galvoje medicinos pažangą, profesinė karjera gali tęstis ir 100 metų.
Verslas universitetams vis dažniau kelia reikalavimą išleisti absolventus, gerai prisitaikiusius prie dinamiškos darbo rinkos.
Kokių gebėjimų dar reikia šiandieniam darbdaviui? Pranešimą forume „Aukštasis mokslas – misija (ne)įmanoma“ skaitęs buvęs ISM rektorius, o dabar bendrovės „Senukų prekybos centras“ generalinis direktorius Nerijus Pačėsa pažymėjo, kad dabar pats metas kalbėti apie tai, ką daryti, kad jaunas žmogus galėtų veikti aplinkoje, apie kurią šiandien nenutuokiame.
„Omenyje turiu ne tik 10 metų perspektyvą, bet ir tai, kas bus po, tarkime, 40 metų. Turint galvoje medicinos pažangą, profesinė karjera gali tęstis ir 100 metų. Šiame kontekste aukštojo mokslo misija turi keistis iš esmės“, – svarstė N.Pačėsa.
Gebėjimai, kurie padės išgyventi
Tai, ką šiandien nešiojamės kišenėje, prieš 40 metų buvo pastato dydžio. Futurologai pranašauja, kad po 25 metų tai susitrauks iki kraujo kūnelių dydžio. Tada jau bus sukurta dirbtinė intuicija, gebėsime iš atminties lengvai ištraukti informaciją – įvykius ir faktus. Technologijos ir žmogus taps vieniu.
„Kokių gebėjimų reikės sėkmingai veiklai tokioje ateityje?“ – retoriškai klausė N.Pačėsa.
Atsakydamas jis remiasi Harvardo universiteto dėstytojo dr. Tony Wagnerio išvestais septyniais išgyvenimo gebėjimais.
„Šie punktai labai aiškūs, tačiau vargu ar jie išreikšti aukštųjų mokyklų programose, studentų mokymosi rezultatuose ir jų įvertinimo instrumentuose“, – kalbėjo pranešėjas.
7 išgyvenimo įgūdžiai:
* kritinis mąstymas ir problemų sprendimas;
* bendradarbiavimas ir įtaką daranti lyderystė;
* judrumas ir prisitaikymas;
* verslumas ir iniciatyvumas;
* efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija;
* informacijos paieška ir analizė;
* žingeidumas ir kūrybingumas;
Darbe mokytis – per didelė prabanga
Yra daugybė metodų ugdyti kritinį asmenybės mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas. Šios savybės darbdaviams yra prioritetinės.
„Kritinio mąstymo tikimasi iš karto. Darbdaviui rūpi, ar naujas komandos narys sugebės analizuoti situacijas ir bus įvaldęs būdus problemų sprendimams rasti“, – aiškino N.Pačėsa.
Jo pastebėjimu, jaunimas linkęs į individualizmą – sunkiai bendradarbiauja ir priima grupines užduotis. Tai – didžiulis iššūkis. Dar sunkiau – pristatyti grupinio darbo rezultatą.
Kritinio mąstymo tikimasi iš karto. Darbdaviui rūpi, ar naujas komandos narys sugebės analizuoti situacijas ir bus įvaldęs būdus problemų sprendimams rasti.
Pasak N.Pečėsos, mokytis bendradarbiauti darbinėje aplinkoje – per vėlu.
„Tai galima ugdyti per užduotis, dėl kurių rezultatų atsakomybė nėra kritiškai svarbi. Tačiau darbe tolerancija klaidai dažniausiai jau labai maža“, – neslėpė pranešėjas.
Jis atkreipė dėmesį, kad verslo organizacijose vienalytės struktūros nyksta, daugėja projektų, kuriems įgyvendinti būtina lyderystė. Lyderio niekas nepaskiria, jis atsiskleidžia jau darbo metu.
Būti specialistu – per maža
Anksčiau žmonėms buvo kalama į galvą, kad svarbiausia – gilinti savo profesines žinias, būti specialistu. Šiandien to jau nebepakanka – reikia platesnio akiračio. Vertingos patirties galima įgyti, dalyvaujant studijų mainų programose.
„Dauguma pasaulio universitetų kelia tikslus, kad per studijų laikotarpį studentas privalo bent semestrą studijuoti kitur. Tik tada jis gebės susiorientuoti skirtinguose požiūriuose ir aplinkose“, – neabejoja N.Pačėsa.
Verslumas ir iniciatyvums – bene labiausiai visų verslų išreikštas lūkestis: „Laukiama, kad žmonės imtųsi iniciatyvų, kad pateiktų naujų idėjų, kurios sukurtų pokytį.“
Ne mažiau svarbi ir efektyvi komunikacija: per trumpą laiką pasakyti esmę, išgryninti problemą.
Visi išmanysime IT?
N.Pačėsa abejoja, kad informacinių technologijų specialistai iš tikrųjų yra perspektyviausia profesija.
„1989 metais mokyklą baigusi žmona stojo į anglų kalbą. Anuomet tai buvo labai sunku, nes vyravo įsitikinimas, kad anglų kalbos mokėjimas garantuos patį geriausią darbą. Su IT, manau, bus tas pats, nes žmonės pasieks kitą raštingumo lygį. Šiandien, jei valdai „Word'ą“ ir „Excel'į“ – tai basic (pagrindas – liet.), o jei šiek tiek programuoji – jau advanced (pažengęs – liet.).
-
Sėkmingiau įsidarbina technologinių ir socialinių mokslų žinias derinantys specialistai
-
ISM rektorius Nerijus Pačėsa apie naujo akcininko „Arvi“ atėjimą: „Universitetai gali būti pelningas verslas ir be dotacijų“
-
Buvęs ISM rektorius Nerijus Pačėsa „Senukus“ bandys išplukdyti į tarptautinius vandenis
Norėdami išsilaikyti darbo rinkoje, visi privalėsime būti advanced. Tada tų, kurie programuoja ir aptarnauja sudėtingas IT sistemas, poreikis liks ne toks jau didelis“, – svarsto N.Pačėsa.
Jis pabrėžė, kad šiuolaikinėms organizacijoms reikia individų su aukšta tarpasmeninės komunikacijos kompetencija, stipriomis profesinėmis žiniomis, gerais analitiniais gebėjimais, kūrybiniu ir strateginiu mąstymu.
„Tai yra grietinėlė ant želė, tai – ta pridėtinė vertė, kurią turi kurti aukštosios mokyklos“, – aiškino N.Pačėsa.
Verslui reikia kūrybinės destrukcijos
Tai, ko reikia šiuolaikinei organizacijai, Peteris Druckeris įvardijo prieš 40 metų. Jis sakė: „Ji privalo būti orientuota į inovacijas, o inovacijos yra kūrybinė destrukcija.“
Lietuvos įmonėse vis dar siekiama stabilumo, nusistovėjusios tvarkos, kai viskas patogu, aišku ir paprasta.
„Organizacijų, kurios nori kūrybinės destrukcijos, procentas dar labai menkas. Tačiau tada, kai į darbo rinką liesis žmonės, kurie atneš kūrybinį destruktyvų požiūrį į verslą – visiems bus tik geriau“, – neabejoja N.Pačėsa.
Tada, kai į darbo rinką liesis žmonės, kurie atneš kūrybinį destruktyvų požiūrį į verslą – visiems bus tik geriau.
Jaunuolių neturėtų kamuoti klausimas, ką veiksiu baigęs studijas. Šį klausimą vertėtų formuluoti taip: kaip studijos prisidės prie mano asmenybės augimo ir gebėjimo save atrasti įvairiose gyvenimo srityse.
„Tikimės, kad baigę aukštąsias mokyklas žmonės bus drąsūs, kūrybingi, novatoriškai mąstantys ir galvojantys, kad tai jie kuria ateitį“, – pranešimą baigė N.Pačėsa.
Hierarchija – greičio priešas
Į diskusiją apie aukštajam mokslui keliamus uždavinius įsiliejęs asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis konstatavo: darbų, kur bus aiškiai apibrėžtos operacijos, apimtys mažės.
„Todėl būsime priversti kurti didesnę vertę. Sugebėjimas neapibrėžtoje situacijoje veikti ir kūrybiškai tą situaciją interpretuoti, bus kritiškai svarbus“, – paaiškino.
Lietuvoje aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai anksčiau ar vėliau savo darbe susidurs su tarptautiniu kontekstu: jiems teks dirbti su tiekėju, klientu ar bendradarbiais, kurie sėdi įvairiose pasaulio šalyse.
„Tam reikės įvaldyti ne tik kalbą, bet ir perprasti kitą kultūrą, kad nekiltų įtampų“, – pasakojo A.Plečkaitis.
Formatai keičiasi, nebeliekų skyrių, jų vadovų, virš jų – dar didesnių vadovų. Visa tai nyksta. Tik nelanksčios organizacijos nesugeba prisitaikyti.
Jo įsitikinimu, ateityje darbuotojams teks prisiimti vis daugiau atsakomybės, o žodis viršininkas pamažu dings iš žodyno.
„Kai dirbau vienoje didžiausių IT kompanijų, žodžio viršininkas ten jau nebuvo. Buvo vadovas – toks labiau dvasinis lyderis. Aišku, tam tikra kontrolė ir atskaitomybė egzistuoja, tačiau kuo toliau, tuo labiau organizacijos, ypač veikiančios dinamiškose ir lanksčiose rinkose, tampa plokščios, vis mažiau jose lieka hierarchijos. Hierarchija yra greičio priešas. Todėl formatai keičiasi, nebeliekų skyrių, jų vadovų, virš jų – dar didesnių vadovų. Visa tai nyksta. Tik nelanksčios organizacijos nesugeba prisitaikyti“, – aiškino A.Plečkaitis.
