TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, arba Kaip savo kalba pasiekti tikslą

Rašymas
15min.lt nuotr. / Rašymas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar pamenate pasaką, kurioje karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną ir paimti jo pačią sau į žmonas, paliepė nabagui: „Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, paėmęs iš nežinia ko“.

Ir tai buvusi pati sunkiausia užduotis, nes kaip ir mūsų kasdienybėje: kai neaiškiai, netiksliai kalbame, tai ir einame ne tiesiai iki tikslo, o aplinkeliais ar pasukame klystkeliais ir pasiklystame, t. y. stebimės, kodėl mus ne taip supranta, ar paliekame pernelyg daug erdvės interpretacijoms, ar mūsų reklama nepasiekia tos auditorijos, kuriai ji yra skirta.

Jei norime savo kalba pataikyti tiesiai į tikslą, matyt, ji turi turėti savybes, kurias turi ir ši toliau pateikta pasaka apie ežero atsiradimą: „Ten, kur dabar ežeras, buvęs didelis sausas duburys, jame storai suželdavusios pievos. Sykį kilusi baisi audra, o jau lijo, tai lijo!.. Viena žemaitė stebėdamasi sušukusi: „Ale tai lej!.. Plateelej!“ (Plačiai lyja). Ir būta gi sutapimo, kad buvo netyčia ištartas šio ežero vardas – Plateliai, kurio nieks jau nežinojo, buvo jis užmirštas. O jau taip esti, kad pašauktas vardu ežeras nusileidžia. Taip ir anuokart – ežeras nusėdo į duburį, viską užliedamas ir paskandindamas. Taip jis iki šiol ir tyvuliuoja.“

Taigi tik tiksliai įvardiję reiškinius, t. y. „atspėję jų vardus“, galime transformuoti situacijas nuo esamų link norimų.

Taigi tik tiksliai įvardiję reiškinius, t. y. „atspėję jų vardus“, galime transformuoti situacijas nuo esamų link norimų.

Analogų pastebime ir kitoje tautosakos rūšyje – užkalbėjimuose, daug jų įvairiose tradicijose, teigiančiose, kad tik balsu ištarta mintis (tai yra ne mūsų mintis, o mūsų kalba)turi kuriančios realybę energijos. Kodėl? Mums kalbant, kartu ir girdime, girdi mūsų kūnas, mūsų sąmonė, nes kalba iš to, kas nesąmoninga, kas dar neegzistuoja, iškelia reiškinius į sąmonės šviesą, kūnui reikia girdėti, kad suveiktų savigydos procesai, sąmonei – kad kūrimo procesai. Tuo pačiu principu paremtas saviįtaigos, mantrų, afirmacijų efektyvumas.

Tik ar tikslaus įvardijimo balsu pakanka, kad savo kalba galėtume kurti pasaulį? Na, bet apie viską nuo pradžių. O

„Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.“

Žodis buvo pradžioje ir tik iš Žodžio su Dvasia visa kas gyva rados, bet iš jo ne tik visa rados – jis kartu su tos gyvybės šviesa yra progresas, kuriantis iš tamsos ir nebūties naujus pasaulius. Ratas užsidaro. Iš jo visa susikūrė, jis visa ką kuria. Žodis kaip alfa ir omega, kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Rusiškai „v-Dux“, „v-dox“ ir „v-doxnovlenie“ – tos pačios etimologijos. Įkvėpimas ir tuomet įpūtimas dvasios tam žodžiui, iš kurio gims pasaulis, nuo tokio įkvėpto žodžio kažkas gims jūsų širdyje: jausmas, mintis, idėja. Taigi be įkvėpimo nebus gyvybės, be jo nebus sukurto pasaulio, nebus kūrinio, dėl ko nebus ir rezultato, nebus kokybės, nebus progreso, nebus nieko.

Jei jaučiate įkvėpimą dirbdami savo darbą, jei mylite tai, ką darote, ir darote tai su malonumu, ir jums patinka pats procesas, reiškia, šis įkvėpimas bus juntamas ir jūsų kalboje, reiškia, esate savo vietoje. Pasauliui kūrimo procese reikia būtent jūsų, būtent čia, nepriklausomai nuo to ekonomikos kreivės kyla ar krenta.

20 metų dirbame su kalba ir kai matome visų verslo sričių tekstus, jaučiamės lyg laikytume ranką ant gyvo kalbos pulso. Matome, kad amžinųjų dėsnių niekas neatšaukė, kalba kuria gyvybę, jei ji kuriama tiksliai, įkvėptai, kai yra vienovė minties, žodžio ir veiksmo.Kasmet matome, kaip norminančios kalbą institucijos, įvesdamos naujus terminus, mėgina „pašaukti debesį vardu ir dykvietę paversti ežeru“, tik bėda ta, kad to žodžio negalima sukurti, jo negalima primesti – jį reikia atspėti.Prieš 10 metų Lietuvai integruojantis į ES sistemas, buvo verčiami patys didžiausi informacinių technologijų tekstai ir svetimybę „serveris“ kalbos institucijos liepė keisti į „tarnybinė stotis“, mes, kaip praktikai, kasdien skaitydami šimtus puslapių, matėme, kad kalba nenori priimti to žodžio ir po poros metų bandymų išmetė jį kaip svetimkūnį. Tad ilgainiui kalbos institucijoms teko pakeisti šį reikalavimą. 2002 m. studijuojant ekonomiką universitete, dėstytoja paskaitoje guodėsi, kad sakyti „kaštai“ mums neleidžia kalbininkai, liepia keisti į „sąnaudos“ ar „išlaidos“, 2011 m. kalbininkai nusileido.Kalba – gyvas organizmas, dar vadinama tautos siela, todėl ji evoliucionuoja ar regresuoja kartu su tauta ir jokios dirbtinai primetamos sistemos jos neveikia. Šios sistemos gali tik atspėti poreikius.Tai kaip ir kiekvieno mūsų vidinė išraiška, tik autentiška, gyva kalba yra įtaigi, įkvėpta, energiją nešanti ir rezonansą kelianti kalba. Tad siūlau nesivadovauti aklai komunikacijos taisyklėmis,kalbos klišėmis, specializuotais terminais, jei to kaina bus parastas kalbos gyvumas, kalbėkit savais žodžiais, nešdami žinią nuo savęs ir kalba bus efektyvi.

Jei nėra vidaus ir išorės vienovės, jei viena kalbam, o kitaip jaučiamės, mūsų pasąmonė tą neatitikimą vistiek atskleidžia atidesniam klausytojui, kalbos klaidos, teksto užmiršimas – tai mūsų pasąmonės bandymai pasipriešinti neautentiškai žiniai.*

Taigi kalba – kaip programavimas, būtina kalbėti, ne tik nuo savęs, autentiškai, bet, kaip minėta, itin tikslai ir konkrečiai. Kaip matematikoje: jei reikšmė ne ta, tai ir sprendimo nebus. Vienas žodis – viena prasmė, o ne daugelio žodžių srautas, be jokios prasmės.Apstu pavyzdžių teisės srityje. Jei liudininkas savo kalboje vartoja tariamąją nuosaką, kita pusė gali užginčyti jo teiginius, nes tariamoji nuosaka reiškia, kad galėjo taip būti, bet galėjo ir nebūti.Reklamos tekstuose matome, kaip gamintojas skiria didžiules lėšas rinkodaros kampanijai, eidamas į naują rinką, tačiau neatkreipia reikiamo dėmesio į savo pavadinimą, į produkto pavadinimą. Pavyzdžiui: verčia, neverčia, adaptuoja, palieka orginalo kalba, rašo kabutėse, išskiria didžiosiomis raidėmis. Kiekviename tekste sutinkame vis kitų variacijų, o tai trukdo įsitvirtinti vartotojo sąmonėje jo nešamai žiniai.

Rengtis išmokome, tačiau tai, kaip mes kalbame, tuo pat metu kalba apie mūsų profesionamumo stoką, aroganciją, nepagarbą ir pan. Geriausias pavyzdys – šių metų rinkimai,kuomet net politikai pripažino, kad kalba pirmą kartą pakilo į valstybinį lygmenį, nes turi galios kurti ir griauti įvaizdį ir net nulemti rinkimų rezultatus.

Taigi galima konstatuoti, kad „kalbos auditas“ yra visai natūralus žodžių junginys, apimantis tiek žodinę išraišką, tiek kalbos kaip „apvalkalo“ sampratą.

Visa tai bei sąsajas su kalbančioju, su nešama žinute, su adresatu analizuoja...

...kalbos auditas

Kokybės auditas, vidaus auditas, išorės auditas, finansinių ataskaitų auditas ir t. t. – žodį „auditas“, regis, galima „pridurti“ prie bet ko. Iš tiesų vieni auditai atliekami formaliai dokumentuojant tam tikrus procesus, kiti atneša apčiuopiamos naudos aptinkant tam tikrus trūkumus iš juos ištaisant. Etimologiškai žodis „auditas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „klausymasis“, nes pirminės audito procedūros buvo atliekamos žodžiu. Keistas garsinis panašumas šį žodį sieja su lietuviškuoju „audytis“, reiškiančiu „autis“. Taigi galima konstatuoti, kad „kalbos auditas“ yra visai natūralus žodžių junginys, apimantis tiek žodinę išraišką, tiek kalbos kaip „apvalkalo“ sampratą.

Nors vertimų biuras „Ars libri“ jau teikia kalbos audito paslaugas, tai dar gana naujas reiškinys Lietuvoje, bet itin populiarus visame pasaulyje, kur susiklostė dvejopas požiūris į kalbos auditą: šia sąvoka gali būti įvardijamas užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymas, o gali būti nustatomas ir gimtosios kalbos lygis, t. y. kaip komunikuojama gimtąja kalba. Būtent į šią sritį ir bus susitelkta tolesniame tekste.

Taigi kaip iš tiesų atliekamas kalbos auditas? Tekstai analizuojami semantiškai, fonetiškai, lingvistiškai, stilistiškai ir dar daug „-iškai“, kol pasiekiamas rezultatas. O rezultatas yra atskleisti įmonės (ar atskiro individo) kalbos kokybę: ar tikslinė auditorija supranta tai, ką norima pasakyti, ar ji apskritai pasiekiama, kokį efektą sukelia kiekvienas žodis. Dažnai reklamos ir viešųjų ryšių specialistai žino, kurie žodžiai yra paveikiausi, koks žodžių išdėstymas pritrauks daugiausiai pirkėjų. Bet to negana, svarbu žinoti ir tai, kaip kiekvienas žodis veikia vienas kitą ir potencialią tikslinę rinką. Visa tai atlieka profesionalūs kalbos ekspertai, tačiau kai ką geresnės komunikacijos labui galima nuveikti dar prieš pradedant rašyti tekstą – audituokite būsimus tekstus.

Tikslinė auditorija

Pradžių pradžia būtų tikslinės rinkos nustatymas: jeigu nežinosite, kam adresuojate savo tekstą, kokia tikimybė, kad jis pasieks norimą rezultatą? Jeigu vienas bankas kreipiasi į savo klientus „gerbiamieji“, kitas – „brangieji“, trečias – „amigo“, turbūt nesunku nustatyti, kuris žodis nurodo į šeimas, kuris – į verslą, o kuris – į jaunimą? Deja, praktikoje šie žodžiai dažnai painiojami. Kitas pavyzdys: dažnai kvietimuose į mokymus, renginius ir pan. nurodoma, kad jis skirtas „visiems“. Natūralu, kad tekstą skaitantis žmogus suvoks, kad yra vienas iš visų, tačiau kad atsitiks, jei į darbo užmokesčio pagrindų kursus (čia ir toliau pateikiami ir analizuojami realūs pavyzdžiai) susirinks tik gamybos sektoriaus darbuotojai, besidomintys, kaip jiems skaičiuojami atlyginimai, arba – dar blogiau – ir gamybos sektoriaus darbuotojai, ir buhalteriai, turintys absoliučiai skirtingus interesus ir užduosiantys skirtingus klausimus. Galioja sena taisyklė: mažiau yra daugiau. Ir kokybiškiau.

Visgi adresatą būtina nustatyti ne tik kreipiniu, konkrečiu įvardijimu, bet ir teksto stilistika. Jeigu kreipiatės į jaunimą – tuomet galimas žaismingas stilius, žargonas ir pan. Pvz., kvietimas į renginį „Kartų dialogas – solidari bendruomenė“ rizikuoja sulaukti tik vyresnės auditorijos, nes nėra jaunimą „užkabinančių“ žodžių. O jeigu rūpi patraukti rimtą vadovą – tuomet kalba turi būti aiški ir struktūruota. Vietoj žargoninių žodžių galima rinktis tarptautinius. Ar sudomins verslininką išmanioji programėlė verslui su šūkiu „Būkite darbe, bet čia“? Be papildomų pastangų – vargu.

Taip pat labai svarbu nustatyti, kokio atstumo laikotės nuo kliento: kreipiatės į jį „tu“, „mes“ ar „jūs“. Savaime suprantama, kad „tu“ yra pats neformaliausias kreipinys, „mes“ sukuria bendradarbiavimo pojūtį, o „jūs“ išlaiko pagarbią distanciją. Visgi visa tai įgyvendinama tik vartojant tinkamai. Pirma taisyklė – nuoseklumas. Negalima vienoje teksto dalyje teigti „po šių mokymų tu sugebėsi“ ir tuoj pat akcentuoti „baigusis mokymams Jūs galėsite dirbti kaip profesionalas šioje srityje“. Ar čia dar apie tą patį asmenį kalbama?Būtina atsižvelgti ir į besikeičiančias tendencijas: randasi nuomonių, kad „tu“ yra labiau vakarietiškas kreipinys, todėl jokiu būdu neįžeis rimtų vakarietiškų verslininkų. Ši linija yra plonytė, todėl turėtumėte itin tiksliai nustatyti konkrečiai savo klientų požiūrį į „tujinimą“.

Reikšminiai žodžiai

Jeigu manote, kad jau galite pradėti rašyti – klystate. Toliau turite išsiaiškinti, kur bus publikuojamas tekstas. Jeigu tai reklama – ji turi būti ne tik sklandi, bet ir gerai skambėti. Jeigu ilgesnis straipsnio pavidalo tekstas – jis turi būti struktūruotas, išskaidytas pastraipomis. Jeigu kvietimas į renginį – itin svarbu vizualiai išskirti tam tikrą informaciją. Apgalvokite, ar tai bus skaitoma popieriuje ar mobiliajame įrenginyje – vis labiau linkstama prie tendencijos rašyti trumpais, fragmentiškais sakiniais. Jeigu tekstas bus skaitomas kompiuterio ekrane, tikėtina, kad įdėmiai bus perskaitoma tik pirma eilutė ir kelių kitų eilučių pradžios, todėl neslėpkite savo „kozirių“ – rodykite viską iškart.

Kai visa tai bus galutinai aišku, pagalvokite apie reikšminius žodžius. Norint, kad tikslinė auditorija įsimintų jūsų nešamą žinutę, reikia ją pakartoti tris kartus. Puikus to pavyzdys – rinkiminė agitacija, kurios metu rinkėjai labai gerai įsidėmėjo žodžius „profesionalas“ ir „permainos“, sąmoningai nesuvokdami, apie kokius profesionalus ir apie kokias permainas yra kalbama. Šie žodžiai jiems buvo patrauklūs ir tai matyti rinkimų rezultatuose. Visgi nevertėtų aklai kartoti tuos pačius žodžius tris kartus: perteikite mintį, idėją, o ne pavienius žodžius.

O jeigu vienas kuris nors reikšminis žodis taps jūsų visos kampanijos flagmanu, įsitikinkite, kad semantiškai jis yra pats tinkamiausias. Štai vienos reklamos herojus Trumpas jau asocijuojamas su naujai išrinktu JAV prezidentu D. Trumpu, kuo yra gana gerai pasinaudojama idėjai toliau sklandžiai vystyti. Visgi galima atsiminti prieš keletą metų trumpai masiškai (ir ekranuose, ir spaudoje, ir radijuje, ir internete) sušmėžavusį herojų „Šmikį“, žemaičių tarmėje turintį labai jau nepadorią reikšmę. Didelės investicijos į kampaniją ir dideli nuostoliai vien dėl to, kad nebuvo laiku pasižiūrėta į žodyną. O kur dar kasdieniai niuansai: turite „pranašumų“ (esate pranašesnis) ar „privalumų“ (kažką privalote už kitus?), džiaugiatės „už kitus“ (ir atimate galimybę jiems pasidžiaugti paties savarankiškai) ar „dėl kitų“, sėdate „prie vairo“ ar „už vairo“ (ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip tai atrodytumėte tarp vairo ir stiklo?)

Kalbos taisyklingumas

Galiausiai kai tekstas jau parašytas, derėtų nepamiršti esminių kalbos taisyklingumo principų. Natūralu, kad kiekvieno kalbos (net gimtosiosios) mokėjimo lygis yra skirtingas, todėl vieni daro daugiau, kiti mažiau klaidų. Nemaža dalis apskritai pastebima daugiausia tik kalbininkams. Taigi patarimai baigus rašyti tekstą skaitykite tekstą antrą kartą:

1. Patikrinkite svarbiausią informaciją: ar teisingai nurodomos pavardės, datos ir pan.
2. Tikrinkite prasmę. Tik skaitant tekstą antrą kartą pastebėsite žodžius, kurių rašybos kontrolės funkcija (SpellingandGrammar) neaptiks, nes jie gali būti kuo puikiausiai vartojami kitame kontekste, nors jūsų tekste nėra tinkami. Klasikinis pavyzdys – žodis „parašas“, tekstą greitai renkant ranka ir praleidus a raidę virstantis į „paršą“.
3. Tikrinkite skyrybą. Jeigu skyryba nėra jūsų stiprioji pusė – bent jau sudėkite taisyklingas lietuviškas kabutes, tai tekstui suteiks tvarkos ir preciziškumo įspūdį.

Baigiamieji darbai

Ir tai dar ne viskas. Galiausiai turite nustatyti, ar tikrai parašėte tai, ką norėjote parašyti ir kaip tą tekstą supranta kiti, todėl:

1. Perskaitykite tekstą garsiai.
2. Duokite jį paskaityti kolegai.
3. Duokite jį paskaityti savo klientui.
4. Atsižvelkite į visus komentarus ir patobulinkite tekstą.

Manome, kad kalba, jos taisyklingumas, atitiktis reikiamai aplinkai, stiliui ir galų gale kalbos etiketo išmanymas yra kiekvieno mūsų sėkmingos savirealizacijos dalis, todėl skatiname kurti savo įvaizdį ir vertę visuomenėje kalbos priemonėmis, savo komunikacija kurti savo norimą pasaulį.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Lietuvių kalba
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką