Pasak jo, į darbo rinką įsilieti nepavyksta tiems žmonėms, kurie dėl įsipareigojimų šeimai negali dirbti įprastų 8 darbo valandų dienos. Dažniausiai tai vaikais, neįgaliaisiais besirūpinančios šeimos arba tiesiog asmeninių problemų turintys žmonės.
E.Leichterio teigimu, Lietuvoje yra primirštos tokios lankstaus darbo formos kaip suspausta darbo savaitė, darbo nuoma, metinės darbo valandos ir darbas pagal iškvietimą, o darbdaviai neretai prisibijo, kad lankstesnis požiūris į darbą gali pakenkti našumui.
„Dažniausiai baiminasi tie darbdaviai kurti lanksčias darbo sąlygas, kurie dirba tradicinėje pramonėje ir be darbuotojo jų darbas sustotų. Aukštųjų technologijų įmonės, tokios kaip “Microsoft„, žvelgia į tai lanksčiau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė E.Leichteris.
Anot jo, darbdaviams trūksta motyvacijos keisti darbo sąlygas, be to, jie norėtų aiškesnio reglamentavimo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojai nesikreipia į darbdavius, prašydami kitokių darbo sąlygų.
„Jie nesako, kad jų netenkina dabartinė darbo tvarka, nesako, kad turi kažkokių problemų šeimoje ir jiem reikia kitokių darbo valandų, o darbdaviai nenori eiti ir klausinėti darbuotojų, ar jie turi problemų“, – sakė E.Leichteris.
Žinių ekonomikos forumas 2009-2012 metais vykdė projektą „Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę“, kurio metu 18-oje savivaldybių buvo apmokyti asmenys, turintys sunkumų, derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus.
