Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Priėmus naująjį Darbo kodeksą atsiras privilegijuotas luomas?

Flashmobas už naują Darbo kodeksą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Flashmobas už naują Darbo kodeksą
Šaltinis: Lrt.lt
3
A A

Priėmus naująjį Darbo kodeksą, viena darbuotojų kategorija dėl įvykusių permainų, sukėlusių prieštaringus vertinimus, gali nesukti galvos. Tai – valstybės tarnautojai. Jų darbo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurį, pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio, reikėtų peržiūrėti. „Tikrai reikėtų peržiūrėti atsiradusius skirtumus ir, jei nėra tikrų argumentų, dėl ko turėtų būti kitaip, suvienodinti ir valstybės tarnybos reguliavimą“, – LRT.lt sako socialinės apsaugos ekonomikos dėstytojas. Geresnes sąlygas dėl išeitinių išmokų kol kas turi ir sprendimo dėl jų sumažinimo nepriėmę Seimo nariai.

Viena iš pasikeitusių naujojo Darbo kodekso nuostatų – atostogų laikas. Darbuotojams, kurių darbą reguliuoja šis įstatymas, kasmetinės atostogos nuo 28 kalendorinių dienų trumpėja iki 20 darbo dienų.

Vadinasi, pagal ankstesnę tvarką, išnaudojęs dvi savaites atostogų, darbuotojas turėdavo dar 14 dienų, kurias galėdavo pasiskirstyti savo nuožiūra, o dabar jam lieka tik 10 dienų.

Kitaip tariant, atostogos galimai sutrumpėja 4 dienomis (jei dalis jų paskirstoma mažesnėmis nei 5 darbo dienos atkarpomis).

Tačiau 50 Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis teigia, kad valstybės tarnautojams kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos. Valstybės tarnautojams, turintiems daugiau kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą, už kiekvienų 3 metų tarnybos stažą vėliau suteikiama papildomai po 3 kalendorines dienas, bet bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

Išeitinių išmokų tvarka kol kas palankiausia Seimo nariams

Tačiau atostogos nėra vienintelė sritis, kurioje valstybės tarnautojų sąlygos kiek geresnės nei eilinių darbuotojų. Šiuo atžvilgiu sąlygos geresnės ir Seimo nariams. Po balsavimo Seime dėl išeitinių išmokų sumažinimo neperrinktiems Seimo nariams sprendimas nepriimtas.

Šiuo metu, nutraukiant darbo sutartį, priklausomai nuo nepertraukiamojo darbo stažo pas darbdavį, išeitinės išmokos dydis yra nuo vieno iki šešių vidutinio darbo užmokesčių (VDU). Pagal naująjį Darbo kodeksą atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno VDU dydžio išeitinė išmoka, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus. Pusės mėnesio VDU – jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienus metus. Papildoma kompensacijos dalis (iki trijų VDU) mokama iš garantinio fondo, jei darbuotojo darbo stažas įmonėje buvo bent penkeri metai.

O asmenims, atleidžiamiems iš valstybės tarnybos, išmokama trijų mėnesių VDU dydžio kompensacija. Kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai praranda valstybės tarnautojo statusą dėl jiems pareikšto juos pasirinkusių valstybės politikų nepasitikėjimo, jie taip pat praranda valstybės tarnautojo statusą, jiems išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Naujasis Darbo kodeksas taip pat įtvirtina galimybę darbo sutartį nutraukti darbdavio valia įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir sumokant 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pagal Seimo pirmininkės siūlytą pataisą išeitinė išmoka kadenciją baigusiam ir neperrinktam parlamentarui būtų dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Už ne iki galo išbūtą kadenciją eksparlamentaras gautų pusės mėnesio dydžio atlyginimo išmoką.

Tačiau kol kas lieka galioti senoji tvarka – neperrinktam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Taip pat nustatyta, kad išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio.

Siūlo peržiūrėti Valstybės tarnybos įstatymą

Valstybės tarnautojų sąlygos visuomet buvo kiek išskirtinės, palyginti su tų darbuotojų, kurių darbas yra reglamentuojamas Darbo kodekso.

LRT.lt kreipėsi į vyriausybę, klausdama, ar Darbo kodekso pataisos turės kokios nors įtakos valstybės tarnautojams, ar šie išliks išskirtine darbuotojų kategorija tokiais klausimais, kaip atostogų, išeitinių išmokų reglamentavimo skirtumai. Ministro pirmininko patarėjas socialiniais klausimais Audrius Misevičius nustebo, kad tokiu klausimu kreipiamasi į Vyriausybę ir pasiūlė kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą. Argumentas, kad ne Valstybės tarnybos departamentas priima sprendimus dėl įstatymų pataisų, reikšmingą vaidmenį čia vaidina Seimas kartu su vyriausybe, premjero patarėjo neįtikino ir šis toliau laikėsi pozicijos, kad ne vyriausybei tokius klausimus reikia užduoti.

Vilniaus universiteto profesorius T.Medaiskis įsitikinęs, kad, jei yra nuspręsta, jog valstybės tarnautojams taikoma kitokia sistema ir kitokia reguliacija, skirtumai esą natūralūs ir nebūtinai – blogybė. Tačiau, pasak jo, kai kurias nuostatas reikėtų peržiūrėti.

„Jei tai yra skirtingos sistemos, natūralu, kad ir skirtingi reguliavimai galioja. Tačiau manau, kad reikėtų peržiūrėti valstybės tarnybos reguliavimus, palyginti juos su atskirais Darbo kodekso punktais ir, kur nėra labai rimtos priežasties, dėl kurios valstybės tarnyboje turėtų būti kitaip, juos suvienodinti.

Peržiūrėti atsiradusius skirtumus galbūt reikėjo savu laiku, kai buvo svarstomas naujas Darbo kodeksas, bet geriau vėliau negu niekada. Galbūt atsiradusius skirtumus peržiūrės ir, jei nėra svarių argumentų, dėl ko turėtų būti kitaip, valstybės tarnybos reguliavimą suvienodins naujas Seimas“, – kalba ekonomistas.

Darbo kodeksą dar koreguos kitos kadencijos Seimas

Nors nemažai Darbo kodekso pokyčių turėtų likti tokie, kokius juos priėmė dar šios kadencijos Seimas, nespėjusį įsigalioti įstatymą patikėta taisyti jau naujos kadencijos Seimui.

Parlamentarai siūlo į Darbo kodeksą įrašyti nuostatą, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.

Taip pat siūloma išeitinę išmoką dvigubinti tais atvejais, kai darbuotojas pats nutrauks sutartį dėl ligos, neįgalumo arba sukakus pensijos amžiui, taip pat dėl šeimos nario slaugos. Siūloma trigubinti įspėjimo terminus darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbuotojams, auginantiems vaikus, taip pat numatoma pirmenybė suteikiant atostogas, numatomos ir kitos garantijos.

Dalis Seimo narių siūlomų pataisų sutampa su atmestomis prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlytomis pataisomis. Ji sausį turintį įsigalioti kodeksą vetavo, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises, tačiau Seimas, atmetęs šalies vadovės veto ir palikęs birželį priimtą kodekso variantą, jį tobulina.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Darbo kodeksas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką