Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 15d. 15:40

Šalies įvaizdį lemiančios kabutės

Rašymas
Fotolia nuotr. / Rašymas

Visai neseniai buvo išplatintas didžiausio kelionių knygų leidėjo „Lonely Planet“ sudarytas 500 lankytinų objektų visame pasaulyje sąrašas.

Į lietuvių kalbą išverstas sąrašas atsidūrė internete ir greitai pasklido žinia, kad Lietuvoje yra keturi lankytini objektai: Kryžių kalnas, Trakų pilis, „Carskoje Selo“ ir „Akropolis“. Vertimo autorius netrukus prisipažino sąmoningai siekęs provokuoti, tačiau suklaidinti internautai iki šiol nerimsta, pasipiktinę tokiomis keistomis „Lonely Planet“ rekomendacijomis.

Iš tiesų omenyje turėti ne kavinė Lietuvoje „Carskoje Selo“ ir prekybos centras „Akropolis“, o įžymusis graikų Akropolis ir Rusijos Carskoje Selo (beje, tai ne miestas, kaip teigta, o Puškino miesto dalis). Ką galima apie tai pasakyti iš lingvistų pusės? „Ars libri“ kalbos ekspertai pastebi, kad nuo tokių, dažnai verstiniuose tekstuose aptinkamų dviprasmybių gali išgelbėti kabutės.
Lietuvių kalboje kabutės yra vartojamos, kai įvardijami simboliniai įmonių pavadinimai: šiuo atveju „Carskoje Selo“ ir „Akropolis“ yra perkeltiniai minėtų objektų Graikijoje ir Rusijoje pavadinimai. Tikrieji objektai rašomi be kabučių. Tokie simboliniai pavadinimai į užsienio kalbas neverčiami, todėl, jei visi keturi objektai patektų į lankytinų vietų sąrašą, anglų kalba jie būtų užrašomi taip: the Acropolis (of Athens), Tsarskoye Selo, Carskoje Selo ir Akropolis. Vadinasi, pasitelkiant elementarius kalbos dėsnius, nė viena kalba (juolab rašytine) nesusipratimų neturėtų kilti. Taip kabutės tampa esmine prasmės ašimi.

Vis dėlto ne be reikalo yra sakoma: kas per daug, tas nesveika. Kabučių taip pat gali būti per daug. Tai dažniausiai ne vertimo, o stiliaus yda – norima perteikti neva perkeltinę reikšmę, nepagrįstai išskiriamos metaforos. Keli pavydžiai: Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis „didina apsukas“. Net ir „argumentų“ surado. Liepos pradžioje darbininkai darbavosi, „pildė“ gyventojų norus. Tokie sakiniai sukuria perdėto sarkazmo įspūdį, dažnai jo net nenorint išreikšti. Ką iš viso to supranta skaitytojai? Mintį šiaip ne taip iššifruoja, bet kabutės sukuria nereikalingas pauzes, apsunkina skaitymą, neaišku, ar skaitytojas skaitys toliau. Tuo tarpu antraštė Ar pradėsime skirti pabėgėlius nuo „pabėgėlių“? skamba gana taikliai. Kabutės atskiria tikrus ir apsimestinius pabėgėlius – jokia stilistinė priemonė to neišreikštų paprasčiau ir aiškiau.

Įvaizdį formuoja ne tik kabučių buvimas ar nebuvimas, bet ir jų forma. Labai dažnai pamirštama, kad taisyklingos lietuviškos kabutės – tai devynetai apačioje ir šešetai viršuje. Įprasta situacija: į rinką išleidžiamas naujas produktas, reikia jį aprašyti. Tokiuose aprašymuose netinkamos kabutės (dažniausiai ir brūkšniai) sukuria chaotiškumo ir neišbaigtumo įspūdį. Lygiai taip pat verčiant: anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kas atsitiktų, jei į šių šalių rinkas patektų produktai su prastais vertimais, lietuviškomis kabutėmis? Turbūt nieko baisaus, išskyrus tą mažą minties krislelį kai kurių vartotojų galvose: „lietuviai nepakankamai stengiasi dėl mūsų kalbos“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Naujienos

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:12
01:07
01:46

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką