Jame karščiausias diskusijas sukėlė ir daugiausia problemų atskleidė darbo rinkos lankstumas atsižvelgiant į specialistų poreikį, specialistų ir profesijų poreikio prognozavimas, kvalifikuotos darbo jėgos rengimas Lietuvoje, medicinos personalo trūkumas.
„Neišsprendus ar nepradėjus iš esmės spręsti atitinkamų klausimų, darbo biržos visada bus pilnos bedarbių, o valstybės lėšos toliau bus naudojamos jiems remti, – rašoma pranešime spaudai. – Darbo biržos, esančios socialinės apsaugos sistemoje, jau dirba su pasekmėmis, o vienos tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nepajėgios išspręsti užimtumo klausimo. Pirmiausia aktyviai turi veikti Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija.“
 |
Anot komiteto, iki šiol nenustatytas pagrįstas specialistų ir profesijų poreikis, nesukurta jų prognozavimo sistema, dar nėra ir žadėto specialistų kvalifikacijų žemėlapio, ruošiami specialistai neatspindi paklausos, o jų perkvalifikavimas valstybei brangiai kainuoja.
„Pavyzdžiui, aktyvi darbo rinkos politikos priemonė profesinis mokymas finansuojama valstybės, o asmuo gali gauti mokymo stipendiją, kurios dydis siekia 700 litų. Bedarbio pašalpos maksimalus dydis yra tik 650 litų, o vidutinis išmokos dydis sudaro 470 litų“, – teigiama pranešime.
Komiteto pirmininkė K.Miškinienė ketina siūlyti Vyriausybei peržiūrėti mokymo stipendijos dydį.
Pasitarime dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Aivaras Tušas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos atstovai, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys, teritorinių darbo biržų vadovai, studentų, mokslo bei darbdavių atstovai, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Kolegijų direktorių konferencijos ir Rektorių konferencijos atstovai, Švietimo tarybos pirmininkė Vilija Targamadzė, Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
