Finansavimo šaltinių yra
Pinigai – bene svarbiausia priemonė, kuri jungia mokslą ir verslą bei leidžia idėjai išsivystyti iki gyvybės mokslų startuolio. Viena iš diskusijos dalyvių – „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė pasidalijo neseniai atlikta apklausa, kurioje domėjosi, iš kur virš dvidešimt gyvybės mokslų startuolių gavo finansavimą
„Dažniausi startuolių finansavimo šaltiniai – privačios lėšos ir Europos Sąjungos fondų parama. Privačios lėšos yra labai ribotos – sakoma, kai rengi startuolį, turi tris privataus finansavimo šaltinius, kitaip vadinamus „FFF“ – family, friends and fools (liet. šeima, draugai ir kvailiai). Tuo metu Europos Sąjungos lėšos – ne itin patvarios: norėdamas jas gauti, turi pereiti daug biurokratinių procesų ir atitikti įvairius reikalavimus“, – pasakojo D.Kleponė.
Tačiau, jos tvirtinimu, tai ne vieninteliai pinigų šaltiniai, kuriais gali pasinaudoti jaunas verslas. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriumi domisi užsienio investiciniai fondai, kurie ieškoti idėjų neretai atvyksta į tarptautines konferencijas. Anot pažangios terapijos vaistinius preparatus gaminančios įmonės „Froceth“ bendraįkūrėjos Agnės Vaitkevičienės, dar vienas dėmesio vertas investuotojas – didelės užsienio kompanijos: pačios nebegalėdamos greitai sugeneruoti naujų idėjų, jos skatina tai daryti jaunus mokslininkus, organizuodamos konkursus įvairia tematika.
Geriausia dirbti komandoje
Pasak diskusijos pašnekovių, šiuolaikinė mokslininkų karta vis labiau linkusi dairytis ir už laboratorijos ribų – savo pagamintą produktą pritaikyti rinkai ir iš to uždirbti. A.Vaitkevičienė pasakojo apklaususi apie penkiasdešimt gyvybės mokslų srities tyrėjų ir išsiaiškinusi, kad net aštuoniasdešimt procentų iš jų norėtų komercializuoti savo tyrimus.
Visgi diskusijos pašnekovės abejoja, ar vienas žmogus būtų pajėgus ir įgyvendinti idėją laboratorijoje, sukurdamas produktą, ir prisitraukti investicijų, kad galėtų tą produktą komercializuoti – abiem dalykams įgyvendinti nepriekaištingai pritrūktų ne tik įgūdžių, bet ir laiko. Jų nuomone, geriausio rezultato galima pasiekti tik dirbant komandoje, kur kiekvienas yra savo vienos srities profesionalas.
„Mano nuomone, vos atlikęs savo darbą, tyrėjas turi pasitraukti kuo toliau nuo kompanijos ir leisti savo darbą atlikti antrepreneriui. Tačiau, kad grandinė vyktų sklandžiai ir mokslininkas neliktų apgautas, jam reikia turėti bazinį supratimą apie tai, kaip jo produktas galėtų būti vystomas gyvybės mokslų srityje, ir apie tai, kaip užtikrinti savo kūrinio intelektinę nuosavybę“, – pasakojo D.Kleponė.
Kurti verslą vis dar trūksta drąsos
Jeigu Lietuvoje sudarytos geros sąlygos kurti gyvybės mokslų startuolius, o finansavimą pelnyti galima net ir neturint pagaminto produkto, o tik idėją, kodėl jaunų verslų čia dar nėra daug? Oksfordo universiteto studentė Martyna Lukoševičiūtė, lygindama situaciją mūsų valstybėje ir Jungtinėje Karalystėje, nusprendė, kad čia žmonės dar nėra pakankamai drąsūs klysti.
„Žinoma, Anglijoje žmonės daugiau apie tai kalba; yra daugiau kursų, konkursų, kuriuos organizuoja ir universitetai, ir didžiulės kompanijos, tad jauni mokslininkai mato daugiau galimybių įsitraukti ir lengviau gauti finansavimą. Tačiau manau, kad Lietuvoje mus labiausiai stabdo baimė suklysti ir prarasti tai, ko dar neturime. Nors per klaidas ir ateina patirtis, mūsų visuomenė vis dar nusiteikusi būti pasmerkta nesėkmės atveju – Jungtinėje Karalystėje tikrai taip nėra“, – mintimis dalijosi M.Lukoševičiūtė.
D.Kleponė pabrėžia, kad, remiantis tyrimais, Lietuvoje rizikos toleravimo indeksas vis kyla, o tai reiškia, kad jaunoji karta vis mažiau bijo rizikuoti ir prisiimti atsakomybę už verslo vystymo pasekmes. Gerėjanti ir inovacijoms palanki mūsų šalies aplinka taip pat turėtų lemti ženklų pokytį.
„Inovacijoms reikalingi trys dalykai: pirmiausia – talentai, o gyvybės mokslus studijuoti pasirenka net 8 procentai visų Lietuvos studentų; antra – infrastruktūra, į kurią valstybė jau investavo 400 milijonus eurų; trečia – valstybės noras ir įsipareigojimas, o ji jau pareiškė, kad gyvybės mokslai yra mūsų šalies prioritetinė sritis“ , – vardija D.Kleponė.
Ji ir kitos diskusijos pašnekovės ragino: turint idėją, svarbiausia nenuleisti rankų, nes Lietuvoje ją įgyvendinti tikrai galima.
Diskusija „Mokslas ir verslas – (ne)suderinama?“ – tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos „The COINS 2019“ pristatomasis renginys. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Gyvybės mokslų centre.
Daugiau informacijos apie konferenciją, vyksiančią 2019 metų vasario 26–28 dienomis, galite rasti tinklalapyje www.thecoins.eu arba socialinio tinklo Facebook paskyroje.
