Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sėkmės darbo rinkoje formulė: kūrybiškas žinių pritaikymas ir iniciatyvumas

Jaunimo nedarbo lygio mažinimas – viena Lietuvos prioritetinių krypčių. Nors universitetus baigusių bedarbių skaičius po truputį mažėja, klausimas – ko trūksta jaunimui, kad sėkmingai įsilietų į darbo rinką, išlieka. „Apple“ ir „Love“ kūrybos vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Rytis Juodeika ir „Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė Palmira Sirusienė teigė, kad šių dienų darbdaviai – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – itin vertina kūrybišką žinių pritaikymą ir iniciatyvumą.
Darbdavys su darbuotoja.
Darbdavys ir darbuotoja / Shutterstock nuotr.

Kūrybiškas žinių pritaikymas

Nuolat sakoma, kad universitetas turi atsižvelgti į verslo poreikius, ugdyti tokius žmonės, kurie atitinka šių dienų rinkos poreikius, taigi – ko gi reikia tam darbdaviui? Kokių įgūdžių ir kompetencijų verslininkas tikisi iš jaunų žmonių?

Įžvalgomis apie darbuotojų atrankos tendencijas pasidalinti sutiko jau 18 metų tiek su Lietuvos, tiek su užsienio įmonėmis dirbančios „Noriu personalo sprendimų grupės“ direktorė Palmira Sirusienė. „Renkantis darbuotojus, specialistus pirmiausiai svarbu dalykinės kompetencijos, kas tai bebūtų – IT, finansų ar rinkodaros specialistai, technologai, mechanikos ar automatikos inžinieriai ir t.t. Dažniausiai tai būtina, bet nepakankama sąlyga. Užsienio kalbų mokėjimas, skirtingų kultūrų pažinimas mūsų mažai šaliai, įsiliejus į Europos Sąjungos ekonominę erdvę, plečiant eksporto rinkas Europoje ir kituose žemynuose kasdien tampa vis aktualiau“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Svarbu, pasak P.Sirusienės, gebėjimas taikyti įgytas žinias ir jas panaudoti darbinėje veikloje, efektyviai komunikuoti, perteikiant informaciją klientams, partneriams, rasti sprendimus nestandartinėse ir probleminėse situacijose.

Svarbu, pasak P.Sirusienės, gebėjimas taikyti įgytas žinias ir jas panaudoti darbinėje veikloje, efektyviai komunikuoti, perteikiant informaciją klientams, partneriams, rasti sprendimus nestandartinėse ir probleminėse situacijose.

Ne mažiau svarbus, pasak P.Sirusienės, gebėjimas taikyti įgytas žinias ir jas panaudoti darbinėje veikloje, efektyviai komunikuoti, perteikiant informaciją klientams, partneriams, rasti sprendimus nestandartinėse ir probleminėse situacijose. „Vertinami ir darbuotojo gebėjimai efektyviai spręsti konfliktus, nusimatyti prioritetus, paskirstyti dėmesį, planuoti laiką, gebėti valdyti derybines situacijas, sprendžiant sudėtingus technologinius ir strateginius klausimus aktualu mokėti dirbti komandose“, – tęsė ji.

„Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė pridūrė, kad labai svarbu ir būsimo darbuotojų vertybių sistema. „Mieliau pasirenkami atsakingi, lojalūs, geros reputacijos, gebantys tobulėti, žingeidūs ir nuovokūs kandidatai. Dėmesys atkreipiamas ir į socialinius gebėjimus – orientavimasis gyvenimiškose situacijose, sugebėjimas priimti naudingus sprendimus“, – kalbėjo pašnekovė.

Mintimis apie tai, kas svarbiausia šiandien renkantis darbuotoją, sutiko pasidalinti ir „Apple“ (Londone) ir „Love“ (Vilniuje) kūrybos vadovas Rytis Juodeika. „Žiūrint iš kūrybinių industrijų pozicijų, nors manau, kad tai aktualu bene kiekvienai sričiai, pati svarbiausia savybė šiais laikais – mokėti pritaikyti įgytas žinias visiškai kitame kontekste. Mano nuomone, paskutinį dešimtmetį būtent „pritaikymas“ ir yra pagrindinis žodis ir kriterijus. Sukurti ką nors visiškai naujo šiais laikais išties sunku, todėl garsiausios sėkmės istorijos ir įdomiausi dalykai nuveikiami pritaikant jau atrastą dalyką visiškai kitoje srityje.

Turiu minty, kad kiekvieną kartą, kai architektas pritaikys muziką architektūroje, reklamos industrija pritaikys kokias nors aktualijas savo veikloje, tai bus sėkmingas pavyzdys. Vienas iš pavyzdžių, kai neužsidegė vienas iš olimpinių žiedų, „Audi“ iš karto tą mintį pasigavo ir sako – užtenka ir keturių žiedų. Tokių pavyzdžių yra labai daug. Aš manau, kad tai viena esminių šių laikų verslumo kompetencijų“, – kalbėjo kūrybos vadovas. O viso to, R. Juodeikos teigimu, jaunuoliai turėtų išmokti universitete.

Taip pat skaitykite: Verslauti net nesvajojusi „Happeak“ bendraturtė V.Ribinskaitė: „Tai – universiteto indėlis“

Atsakomybės ir iniciatyvumo

Paklaustas, ko pasigenda, iš dažno universitetą baigusio žmogaus, R.Juodeika atsakė – kaip bebūtų keista, iniciatyvumo. „Iš tiesų, jauni žmonės būna gana iniciatyvūs ieškodami darbo, o jau pradėjus dirbti neretai situacija pasikeičia. Kai žmogus nesėdi ir nelaukia, kol darbas ateis pas jį, kai jis kelia pats sau uždavinius, dirba ir jų siekia, tai ir rezultatas ateina. Antras dalykas, trūksta pritaikyti žinias mokančių žmonių. Tokių, kurie sužinoję, kad sukurtas vos milimetro dydžio mikroprocesorius, iškart galvoja, kaip jį patalpinti į tušinuką“, – kalbėjo pašnekovas.

Iš tiesų, jauni žmonės būna gana iniciatyvūs ieškodami darbo, o jau pradėjus dirbti neretai situacija pasikeičia.

Iš tiesų, jauni žmonės būna gana iniciatyvūs ieškodami darbo, o jau pradėjus dirbti neretai situacija pasikeičia.

„Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė pasakojo, kad stebint darbo rinkos pokyčius jau 18 metų, matoma, jog žmonės iš tiesų keičiasi. „Jie tampa laisvesni, mažiau suvaržyti įsipareigojimų, pasitikintys savimi, nevaržomai siekiantys savo svajonių. Ankstesnėms kartoms buvo natūraliai priimtina ilgai ar net didžiąją gyvenimo dalį darbuotis vienoje darbovietėje. Šiandien vyrauja požiūris, kad svarbiau įgyti kuo daugiau patirties, pažinti ir naudotis naujausiomis technologijomis, turėti sprendimų, veiksmų laisvę, gal net galimybę dirbti laisvu grafiku.

Naujajai kartai svarbu praplėsti akiratį kas keletą metų pakeičiant pareigas, jų lygmenį ar net darbovietę – nevalia stovėti vietoje. Jauni žmonės siekia greitų rezultatų, greitos karjeros – laukti nėra kada. Tai nuolat tenka išgirsti atrankų metu iš neseniai universitetus baigusiųjų kandidatų“, – sakė P. Sirusienė.

Paklausta, o kokias iš senųjų vertybių darbdaviai norėtų matyti, ji atsakė, kad pasigendama atsakomybės, kantrybės ir lojalumo.

Kvalifikuota darbo jėga – ateitis

Remiantis 2014 m. duomenimis, didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų artimiausiais metais bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa pastebimai mažėja. Tai rodiklis, reiškiantis, kad darbo rinka lauks žmonių su aukštuoju išsilavinimu, kurį suteikiančios įstaigos ir turės paruošti darbui pasirengusį jaunuolį.

Remiantis 2014 m. duomenimis, didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų artimiausiais metais bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai.

Remiantis 2014 m. duomenimis, didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų artimiausiais metais bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai.

Vadinasi, mokykla, o vėliau – vienas svarbiausių dalykų – universitetas jaunuoliui turės suteikti žinių, o ypač kompetencijų, kurios leistų jam žengti toliau – sėkmingai įsidarbinti ar sukurti darbo vietą sau pačiam. Sėkmingam įsidarbinti būtinas ne tik išsilavinimas, tyrimai rodo, kad ne ką mažiau svarbu kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, o dar labiau – bendrieji gebėjimai, papildomos kompetencijos. Į tai, pasak VDU docentės Linos Kaminskienės, būtent ir orientuojasi Vytauto Didžiojo universiteto pasirinktas artes liberales studijų modelis.

Verslumas universitete

Verslumas – neatsiejama šių dienų darbo rinkos dalis, tačiau apie verslumą kalbėdami turime mintyje tam tikrą žmogaus savybių rinkinį, o ne įkurtų įmonių skaičių. Tokiai minčiai pritarė ir VDU Edukologijos katedros vedėja docentė L.Kaminskienė. „Verslumas šiandien jau yra suprantamas ir apibūdinamas plačiau nei asmens gebėjimas pradėti nuosavą verslą.

Taip pat skaitykite: Prof. E. Aleksandravičius: stebėjimasis, kad studijų kryptis nesutampa su veikla – sovietinis reliktas

2008 m. OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) parengtoje studijoje apie verslumą Europoje ir verslumo ugdymą aukštosiose mokyklose, sąvoka „verslumas“ siejama su kūrybiškumu, augimu ir inovacijomis. Verslumas realizuojamas steigiant naujas įmones, kuriant inovacijas įmonėse ir organizacijose, vykdant organizacijų struktūrinius pokyčius, plėtrą ir panašius dalykus“, – verslumo sąvoka pristatė docentė.

VDU edukologijos katedros vedėjos L.Kaminskienės teigimu, Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje nurodyta, kad verslumo ugdymas apima tris pagrindinius komponentus. „Visų pirma, tai asmeniniai gebėjimai, kas apima pasitikėjimą, motyvaciją pokyčiams, gebėjimą inspiruoti ir realizuoti įvairias veiklas. Į verslumo kompetencijų suvokimą įtraukti ir verslo plėtros gebėjimai. Kalbama apie finansinį raštingumą, įsidarbinamumą, darbo vietos kūrimo ir pan. gebėjimus. Galiausiai pabrėžiamas ir verslumo gebėjimų tobulinimas.

Visų pirma, tai asmeniniai gebėjimai, kas apima pasitikėjimą, motyvaciją pokyčiams, gebėjimą inspiruoti ir realizuoti įvairias veiklas.

Visų pirma, tai asmeniniai gebėjimai, kas apima pasitikėjimą, motyvaciją pokyčiams, gebėjimą inspiruoti ir realizuoti įvairias veiklas.

Tai yra mokymasis profesiniuose tinkluose, kūrybinis problemų sprendimas, grupės lyderystė, galimybių identifikavimas ar bendradarbiavimas bendruomenėje. Trumpai apibūdinant verslumą – tai yra asmens gebėjimas idėjas paversti realia ir pridėtinę vertę kuriančia veikla“, – aiškino pašnekovė. Būtent tokių gebėjimų, kurie neatsiejami nuo darbo rinkos, anot jos, ir turi būti mokoma universitete.

Vytauto Didžiojo universitete, pasak docentės, tam skiriama labai daug dėmesio. „Universitete veikia Verslo praktikų centras, kuris siekia sistemiškai ir praktiškai ugdyti verslumo kompetencijas entreprenerio akademijos metu, verslumo laboratorijose sprendžiant realius verslo atstovų, įstaigų, organizacijų pateiktus probleminius atvejus, išmaniosiose praktikose bei idėjų inkubatoriuje, kuriame studentai gali realizuoti savo idėjas“, – kalbėjo L.Kaminskienė. Pasak jos, Lietuvoje vis didesnis dėmesys kreipiamas verslumo ugdymui aukštajame moksle.

Universitetuose veikia MTEP komercinimo centrai, technologijų perdavimo centrai, Inovacijų kūrimo padaliniai, pritraukiama vis daugiau verslo žmonių, praktikų. Manau, kad visos šios ir daugybė kitų priemonių turėtų duoti teigiamą efektą, tiek patiems studentams, dėstytojams, verslui ir visuomenei bendrai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius