Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sraigių karalienės Daivos Girdziušienės verslo skrydis – nuo sraigių auginimo iki fabriko

sraigių ūkis
K.Baltrušaitienės nuotr. / Sraigių ūkis
Šaltinis: 15min
0
A A

Paragauti sraigių Lietuvoje galima vos viename kitame šalies restorane, tačiau daugelis bent jau viena ausimi yra girdėjęs, kad Lietuvoje šiuos prancūzų pamėgtus gyvūnus kažkas superka ir kad iš to galima uždirbti. Apie tai, kaip ir kokias sraiges auginti ir ką daryti, kad vietoje krūvos sraigiukų vieną rytą nerastumėte kelių visas kitas suėdusių kanibalių, pasakoja bendrovės „Snailette“ direktorė Daiva Girdziušienė.

Nuo restoranų prie sraigių

D.Girdziušienė su vyru kitą savaitę ketina atidaryti sraigių perdirbimo gamyklą ir sraiges eksportuoti į Europos valstybes. Moteris verslu užsiimti sugalvojo dar būdama 18 metų: pradėjo nuo prekybos, o vėliau atidarė restoranų ir naktinių klubų Vilniuje, Alytuje ir Marijampolėje, turėjo ir naktinį klubą Malagoje.

Sraigės buvo netikėtas posūkis, apie sraigių auginimo verslą iki tol nieko neišmaniau , – prisiminė D.Girdziušienė.

Tačiau vėliau, atsidarius didiesiems restoranų tinklams, sąlygos dirbti pasidarė per sunkios ir reikėjo ieškoti alternatyvų.

„Sraigės buvo netikėtas posūkis, apie sraigių auginimo verslą iki tol nieko neišmaniau, – prisiminė D.Girdziušienė. – Vyras mėgsta medžioti ir žvejoti, jis augino sraiges 6 metus ir įkalbėjo mane imtis to paties. Galiausiai atėjome iki to, kad atidarysime sraigių perdirbimo fabriką.“

Sraigių auginimo verslas iš pradžių nebuvo sėkmingas – D.Girdziušienės vyras pradėjo auginti lietuviškas vynuogines sraiges, tačiau iš užveistų kelių tonų vynuoginių sraigių po kurio laiko liko tik keli šimtai kilogramų. Tuomet jie dar nežinojo, kad vynuoginėms sraigėms Lietuvoje ne pats tinkamiausias oras, jei jis blogas, sraigės sulenda į žemę ir surinkti neišeina.

Vėliau nusprendė imtis afrikinių sraigių auginimo. Pasak D.Girdziušienės, pastarosios skanesnės už vynuogines ir užauga gerokai greičiau nei vynuoginės – ne per trejus metus, o per pusmetį.

Pradėjus šį verslą pasitarnavo ir ankstesnės pažintys kuriant restoranus ir klubus. „Turėjome kontaktų su Prancūzija, Italija, Ispanija, Azijos šalimis ir matėme, kad ten yra poreikis perdirbtai sraigių mėsai, sraigių produktams ir konservams. Atidarę perdirbimo fabriką planuojame kelti ir maisto kultūrą Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovė.

Užauginti galima, o kur parduoti?

Auginantieji sraiges neretai susiduria su problema jas parduoti. Lietuvoje buvo susikūrusi ir sraigių auginimo asociacija, tačiau anksčiau 120 narių turėjusi asociacija beveik subyrėjo. Pasak D.Girdziušienės, šie metai vynuoginių sraigių rinkėjams nepalankūs – iš dalies dėl užsitęsusios žiemos jų gerokai mažiau. Pašnekovė sako, kad Europoje mažai kur leidžiama rinkti vynuogines sraiges – daugelyje šalių sraigių rinkti neleidžiama visai, o Lietuvoje rinkimas trunka tik mėnesį.

Už kilogramą vynuoginių sraigių mokama po litą du. Afrikinės sraigės superkamos brangiau – po 7-10 Lt už kilogramą, priklausomai nuo rūšies. Jas galima auginti ir veisti pardavimui.

„Iš pradžių reikalingos patalpos, kad afrikinės sraigės veistųsi. Jaunikliai veisiasi apie tris mėnesius, vėliau apie porą mėnesių būna šiltnamyje, o vasarą paleidžiami į laukus. Rudenį, rugsėjo gale ar spalį, užaugusios sraigės surenkamos ir vežamos į perdirbimo fabriką“, – aiškino D.Girdziušienė.

Sraigių perdirbimo fabriko kaina – šimtai tūkstančių litų.

Sraigės šeriamos specialiais pašarais, kad užaugtų per sezoną. Juos moteris sako vežanti iš Lenkijos.

Be to, norintieji auginti afrikines sraiges turėtų žinoti, kad šios – kanibalės, todėl reikia tik gimusius sraigiukus išleisti į šiltnamį ir nelaikyti dėžutėse, kad vienos nesuėstų kitų.

Pasak pašnekovės, didžiausia problema yra sraigių pardavimas.

„Žmonės augino sraiges ir neturėjo jų kur parduoti, pardavinėjo vieni kitiems motinines bandas. Kai pradėjome auginti sraiges, buvome prisiklausę pasakų, kad jas visi noriai perka, įsigijome motininių bandų, tačiau pamatėme, kad jas parduoti sunku“, – kalbėjo D.Girdziušienė. Tuomet moteris nutarė, kad arba sraigių perdirbimo reikia imtis patiems, arba verslą mesti. Ji su vyru įkūrė įmonę „Snailette“. Dabar moteris sraiges pati superka iš maždaug 60 augintojų Lietuvoje, sraiges priduoti atveža ir latviai bei lenkai.

Perdirbimo fabrikas nepigus

Moteris yra išsinuomojusi fermų, kur netrukus žada statyti savo perdirbimo fabriką ir tam tikisi gauti paramą iš Europos Sąjungos. D.Girdziušienė neatskleidė, kiek kainavo įsirengti gamyklą nuomojamose patalpose, tačiau užsiminė, kad sraigių perdirbimo fabriko kaina – šimtai tūkstančių litų, už kuriuos buvo perkama speciali įranga – virimo puodai, šaldikliai ir kiti reikmenys.

Nusprendus statyti savo sraigių perdirbimo fabriką, reikėtų investuoti milijonus litų. Pasak jos, perdirbimo gamykloje ketinama pradžiai įdarbinti dešimt žmonių. Čia bus gaminama sraigių mėsa, ikrai, konservai.

„Norime viską daryti patys - patys auginti, perdirbti ir patys parduoti“, – sako pašnekovė. Ji žada sraigių mėsą parduoti prekybos tinklams ir restoranams Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. 90 proc. produkcijos ketinama eksportuoti į Europos šalis, dešimtadalį parduoti Lietuvoje.

Ateityje ketinama plėstis ne tik į Europos, bet ir į Azijos šalis.

Bet susidomėjusieji sraigių auginimu turėtų žinoti – šioje rinkoje viskas nėra taip paprasta.

Sraigių augintojų asociacija subyrėjo iš dalies dėl augintojų nesutarimų, vieni sraigių augintojai kaltina kitus pardavinėjat pašarus su chemikalais, pyksta, kad nesumokama už sraiges. Apie tai 15min.lt skaitykite kitą savaitę.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką