Ministrų kabineto posėdis, kuriam vadovavo kanclerė Angela Merkel, pritarė finansų ministro Olafo Scholzo pasiūlymui.
Kaip ir kitos didžiosios euro zonos šalys Prancūzija ir Italija, Vokietija tradiciškai užima vieną iš vietų šešių vietų ECB vykdomojoje valdyboje.
Visgi Vokietijos atstovė Sabine Lautenschlaeger praėjusį mėnesį pasitraukė, protestuodama dėl rugsėjį priimto ECB sprendimo atnaujinti kiekybinio švelninimo programą.
Dabar vyriausybių vadovai dar turės patvirtinti I.Schnabel paskyrimą gruodžio mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime.
48 metų I.Schnabel yra Bonos universiteto profesorė, kurios specializacija yra bankų reguliavimas ir finansinės krizės. Moteris anksčiau studijavo Paryžiaus Sorbonos universitete.
Nuo 2014 metų I.Schnabel buvo vienintelė Ekonomikos ekspertų tarybos, patariančios Vokietijos vyriausybei, narė–moteris.
Jei I.Schnabel kandidatūra bus patvirtinta, ji bus viena iš vos dviejų moterų šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje kartu su būsima banko prezidente Christine Lagarde.
Jos taip pat būtų vienintelės moterys Frankfurto institucijos 25 narių valdyboje, į kurią įeina nacionalinių centrinių bankų vadovai.
Daugybė Vokietijos ir kitų šalių politikų ir ekonomistų palankiai įvertino I.Schnabel kandidatūrą, nors smulkųjį verslą palaikanti Laisvoji demokratų partija (FDP) pateikė skundą.
I.Schnabel yra „geriausiai žinoma dėl savo darbo bankų sistemos, finansinio stabilumo ir reguliavimo srityje, tačiau ji pajėgi prisiimti platesnes pareigas ECB“, – pakomentavo turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ ekonomistas Frederikas Ducrozet.
