Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistai abiturientams: darbas „Maximos“ kasose daugeliui padėtų apsispręsti, ką studijuoti

Prekybos centro „Maxima“ kasininkės pasiruošusios priimti eurus
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Prekybos centro „Maxima“ kasininkės
Šaltinis: 15min
0
A A

Ekonomistė, dėstytoja, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė egzaminus išlaikiusiems abiturientams siūlo aklai nepasikliauti tėvų nuomone ir gerai patiems pagalvoti, ką norės veikti ateityje. Savo galimybes suprasti puikiai padėtų darbas arba savanorystė.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pabrėžia, kad jau dabar diplomas toli gražu nėra svarbiausias dalykas. Ateina laikas, kai studijuoti galima savarankiškai, o profesijos lengvai įgyjamos ar keičiamos nuotoliniu būdu.

Dauguma nežino, ko nori

Mokyklą baigusiems vaikams reikėtų mažiausiai klausyti tėvelių, nes jie kupini gerų norų, bet, kaip žinia, gerais norais kelias į pragarą grįstas, – teigė A.Maldeikienė.

A.Maldeikienė neabejoja, kad mokyklą baigusi šiandien ji tęstų mokslus toliau, tačiau nebūtinai iš karto.

„Aš priklausyčiau tiems 10–15 proc. vaikų, kuriems mokytis patinka. Pati toliau eičiau mokytis, tačiau tokių vaikų yra labai mažai. Daugelis nežino, ko nori.

Aš taip pat nežinojau, ką noriu toliau mokytis. Pasimokiau metus, kol supratau, kad mane labiausiai domina politinė ekonomika, todėl stojau iš naujo ir išvažiavau jos mokytis“, – pasakojo ekonomistė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aušra Maldeikienė
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aušra Maldeikienė

Pasak jos, mokyklą baigusiems vaikams reikėtų mažiausiai klausyti tėvelių, nes jie kupini gerų norų, bet, kaip žinia, gerais norais kelias į pragarą grįstas. „Mes visiškai nežinome, koks pasaulis bus po dešimties metų, kai jie bus ką tik baigę universitetą“, – teigė A.Maldeikienė.

Išbandytų „Maximos“ kasą

Reiktų dvejus ar trejus metus nesimokyti, dirbti. Tam tinka ir „Maximos“ kasa, nes labai greitai supranti, kiek ir ko gali išlaikyti, – minėjo ekonomistė.

Pašnekovės žodžiais, kol jauni žmonės nežino, kurioje vietoje jų gyvenimas koncentruosis, tol jie profesijos neturėtų rinktis visai:

„Vienintelis rimtas kelias yra išeiti ir pasižiūrėti, kas aš esu. Tai reiškia, reiktų dvejus ar trejus metus nesimokyti, dirbti. Tam tinka ir „Maximos“ kasa, nes labai greitai supranti, kiek ir ko gali išlaikyti. Ar tau labiau patinka bendrauti su žmonėmis, ar tau labiau patinka kompiuteris.

Savanoriai klausia, kuo gali padėti
Savanoriai klausia, kuo gali padėti

Čia labai tinka savanorystė. Jei dabar būčiau abiturientė tai iš karto išvažiuočiau kur nors labai toli – Malaiziją, Indoneziją, Braziliją ir pabandyčiau suprasti, kas aš esu.“

Studijos Lietuvoje neviliotų

Be abejo, studijuočiau ne Lietuvoje. Priežastis yra paprasta. Mes beveik nebeturime jaunų dėstytojų. Tarp kitų darbų į universitetus užbėgantys jauni žmonės nėra dėstytojai, – sakė A.Maldeikienė.

Paklausta, ar mokslus tęstų Lietuvoje, A.Maldeikienė ilgai nedvejojo: „Be abejo, studijuočiau ne Lietuvoje. Priežastis yra paprasta. Mes beveik nebeturime jaunų dėstytojų.

Tarp kitų darbų į universitetus užbėgantys jauni žmonės nėra dėstytojai. Jei dėstytojo daktaro atlyginimas yra 400 eurų, tai jis lygiai toks pats, kaip pardavėjo „Maximos“ kasoje.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus universiteto studentai klausėsi paskaitos apie valstybių propagandą.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Paskaita Vilniaus universitete

Jaunų dėstytojų nėra, o tokio amžiaus dėstytojas kaip aš, tam tikra prasme yra „nonsensas“. Aš galiu su studentais pasidalinti žiniomis, bet negaliu pasidalinti daugybe kitų dalykų. Dėl to Lietuvos universitetai tampa labai iškreipti. Kaip ir mokyklos. Tai yra labai blogai ir mūsų visuomenė nesuvokia, kuo tai kvepia.“

Diplomai nebėra tokie svarbūs

Geriausi pasaulio darbdaviai jau šiandien nebeklausia, ką ir kur studijavo į darbo vietą pretenduojantis asmuo, – teigė N.Mačiulis.

N.Mačiulio teigimu, pasaulinė tendencija yra tikrai aiški – ne diplomas lems sėkmę, o studijų metų įgytos kompetencijos. „Geriausi pasaulio darbdaviai jau šiandien nebeklausia, ką ir kur studijavo į darbo vietą pretenduojantis asmuo, o patys greitai ir efektyviai patikrina jo kompetencijas ir motyvaciją“, – sakė jis.

Pasak ekonomisto, šiuo metu atsiranda vis daugiau galimybių naudotis nemokamomis studijomis – nuotoliniu būdu klausyti naujausias geriausių universitetų paskaitas.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime

„Labai nesureikšminčiau universiteto pasirinkimo – gabus ir žingeidus abiturientas bet kokioje aplinkoje sugebės plėsti savo akiratį ir pildyti įgūdžių krepšelį“, – minėjo N.Mačiulis.

Siūlo nebijoti studijų užsienyje

Tobulėti lengviau mokantis su geriausiais ir iš geriausių, todėl yra apmaudu, kad Lietuvoje dalis universitetų beveik nevykdo jokios atrankos, – minėjo ekonomistas.

Pašnekovas pabrėžė, kad pasaulyje geri universitetai vertinami ne tik dėl suteikiamų žinių lygio, bet ir dėl studijų metų užmezgamų kontaktų.

„Tobulėti lengviau mokantis su geriausiais ir iš geriausių, todėl yra apmaudu, kad Lietuvoje dalis universitetų beveik nevykdo jokios atrankos ir leidžia studijuoti visiems norintiems.

Dėl šios priežasties neretai patys gabiausi atsiduria vienoje auditorijoje su siekiančiais tik diplomo, o ne žinių ir gebėjimų. Pastarieji ne tik verčia dėstytojus nuleisti studijų kokybės ir tikslų kartelę, bet gali ir slopinti besimokančiųjų motyvaciją.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studetai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studentai

Jauniems žmonėms N.Mačiulis siūlė labai rimtai įvertinti studijų užsienyje galimybes: „Net ir nusprendę studijuoti Lietuvoje turėtų būtinai pasinaudoti nesunkiai prieinama galimybe bent semestrą studijuoti užsienyje pagal mainų programą – tai galimybė praplėsti akiratį ir įgyti įvairesnių kompetencijų.“

Nenuspėjama ateitis

Genialius matematinius gebėjimus turintis asmuo gali būti beviltiškas teatre, o talentingas dirigentas gali būti pavojingas operacinėje.

Ekonomisto manymu, kur kas sudėtingiau išsirinkti ne mokymo įstaigą, o būsimą specialybę.

„Abiturientai turi ne tik įvertinti savo pomėgius ir kompetencijas, bet ir bandyti prognozuoti, kokių specialistų reikės po penkerių ar dešimties metų.

Asmeninės interesų sritys ir kompetencijos yra labai svarbios – genialius matematinius gebėjimus turinti asmuo gali būti beviltiškas teatre, o talentingas dirigentas gali būti pavojingas operacinėje. Būtina žinoti savo stiprybes ir silpnybes, būtina į jas atsižvelgti ir renkantis karjeros kelią“, – teigė N.Mačiulis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Širdies operacija iš arti“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Širdies operacija iš arti“

Pasak jo, prognozuoti, kokios specialybės bus populiariausios ateityje, yra beveik misija neįmanoma – technologinis progresas įgauna pagreitį ir daug specialybių, kurios dar prieš kelerius metus atrodė beveik nepajudinamos, greitai gali visai išnykti.

Dalis profesijų išnyks

Šiame itin greitai besikeičiančiame ir dinamiškame pasaulyje mokymosi procesas negali baigtis gavus aukštosios mokyklos diplomą. Nuolatinis mokymasis turi tapti visų specialybių atstovų gyvenimo būdu, – teigė N.Mačiulis.

Pašnekovas priminė, kad, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį niekas neprognozavo, kad automobiliai ir vilkikai gatvėmis važiuos be juos vairuojančio žmogaus. Šiandien tam nėra technologinių barjerų, maždaug po penkmečio tokių automobilių gatvėse bus dauguma, vairavimas taps hobiu, o ne kompetencija.

„Į gyvenimo aprašymą įrašyti, kad turite B kategorijos vairuotojo pažymėjimą bus tas pats, kas girtis, jog titnagu galite įkurti ugnį.

b
Europos Sąjunga remia žmonių galimybę mokytis visą gyvenimą

Kompiuterizacija ir robotizacija skverbiasi ne tik į pramonę, bet ir į daugelį paslaugų sektorių. Kompiuteriai ir programinė įranga gali modeliuoti tinkamiausią gydymo procesą, rekomenduoti, ar klientui galima išduoti paskolą, parašyti sporto varžybų rezultatų ar pokyčių akcijų rinkoje apžvalgą – tai vyksta jau šiandien.

Kompiuteriai negali pakeisti ir ilgai nepakeis žmogaus kūrybiškumo, gebėjimo identifikuoti ir spręsti problemas bei daugelio kitų jo kognityvinių gebėjimų, tačiau pasirinkus bet kurią profesiją svarbu atsiminti, kad šiame itin greitai besikeičiančiame ir dinamiškame pasaulyje mokymosi procesas negali baigtis gavus aukštosios mokyklos diplomą. Nuolatinis mokymasis turi tapti visų specialybių atstovų gyvenimo būdu“, – dėstė N.Mačiulis.

"Aš galiu" 0520
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką