Vieno Lietuvos nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenimis, beveik pusė lietuvių apie nuosavo būsto įsigijimą pradėjo galvoti vos tik įstoję į universitetą ar jį baigę (būdami 20-25 metų). Beveik 28 proc. apklausos dalyvių atsakė, jog apie nuosavo būsto pirkimą pradėjo mąstyti būdami vyresni nei 25-erių metų amžiaus, apie 12 proc. ieškoti ėmė perkopę trisdešimties metų ribą. Beveik dešimtadalis teigė, jog apie tai pradėjo galvoti dar mokydamiesi mokykloje.
Beveik pusė lietuvių apie nuosavo būsto įsigijimą pradėjo galvoti vos tik įstoję į universitetą.
Šiaulietė Ugnė, kuri pasirinko studijas savo gimtajame mieste ir studijų metu gyveno su tėvais, laikui bėgant nuosavo būsto troško vis labiau. „Pirmiausia supratau, kad tai reiškia privatų gyvenimą, nes tėvai, tiesą sakant, stebi per padidinamąjį stiklą. Tačiau buvo nuspręsta taupyti, tiek savo pinigus, tiek neskriausti tėvų kišenės“, – sako mergina. Ugnė po studijų surado antrąją pusę ir turėti nuosavą būstą tapo dar aktualiau.
Daugumai lietuvių galimybė gyventi visą gyvenimą nuomojamame būste atrodo absurdiška, nors užsienyje tokia tendencija yra paplitusi. Šiaulietė mano, kad nuomininke visą gyvenimą nenorėtų būti, juk kiekvienam norisi turėti kažką savo. „Suaugusiajam, kuris žvelgia į gyvenimą rimtai ir nori sau ir savo šeimai suteikti stabilų, jaukų ir ramų gyvenimą, nuosavas būstas – daugiau nei savaime suprantamas dalykas“, – sako mergina.
Įtakos turi šeimos planavimas
Kaip skelbiama, 73 proc. būsto ieškojo dėl noro turėti nuosavus namus. Daugiau nei ketvirtadalį respondentų savo namų ieškoti paskatino pagausėjusi šeima. Tiek pat atsakiusiųjų nurodė, kad planuoti būsto pirkimą leido pagerėjusios gyvenimo sąlygos.
Pasak Ugnės, tarp jos draugų ir pažįstamų galima pamatyti vieną tendenciją: susirandi antrąją pusę – drauge nuomojiesi būstą, artėja jųdviejų vestuvės – planuoji įsigyti nuosavą ir dažniausiai iki jų įsigyji.
Už buto nuomą tekdavo vidutiniškai pakloti 300 litų per mėnesį.
Šiaulietė Inga apie savo namus pradėjo galvoti nuo aštuoniolikos. „Iš Mažeikių persikėliau į Šiaulius, nes čia pradėjau studijuoti. Nuomojausi vieno kambario butą maždaug 7 metus. Už buto nuomą tekdavo vidutiniškai pakloti 300 litų per mėnesį. O nuosavo būsto norėjau nuo pat atvykimo į Šiaulius, bet neleido finansinės galimybės“, – sako moteris.
Ingai pasitaikė antra pusė – atsirado ir galimybė įsigyti paskolą. „Gyvenimo kitaip ir negali įsivaizduoti, jei planuoji sukurti šeimą. Tu jautiesi saugesnis, kai turi savo namus. Niekas neateis ir nepasakys tau eiti lauk – juk savo vaikams norime suteikti geriausia. Įsivaizduokite, nuomotojai skelbimuose dažnai rašo: „porai be vaikų, naminių gyvūnų“ ir panašiai. O jeigu tapai vieniša mama? O jeigu šeima augina mažylį? O jei porą vaikų – dar blogiau. Belieka turėti naminį gyvūną ir būsto nuomos paieškos taps kone bergždžios. Tavęs baidysis dar labiau. Pritariu, kad visą gyvenimą nuomotis būstą yra absurdas, ypač kai ne visada pataikai ant gerų šeimininkų, ne visada nuoma trunka sutartą laiką“, – sako moteris.
Būstui įsigyti imtų paskolą
Didžioji dalis – 56 proc. – apie nuosavą būstą galvojančių lietuvių pirmiausia imtų paskolą jam įsigyti, trečdalis būstą norėtų pirkti savomis lėšomis, todėl ryžtųsi taupyti. 6 proc. žino, kad juos finansiškai paremtų tėvai. Skolintis iš draugų ir pažįstamų ryžtųsi vos 3 proc. lietuvių.
Kai turi savo – nereikia kito žmogaus prašyti leidimo, jei nori savo namus padaryti jaukesnius.
Kaip skelbia vienas Lietuvos bankas, gyventojai jau dažniau ryžtasi įsigyti ilgalaikį turtą, taip pat ir už skolintas lėšas. „Kai tik pabaigiau studijas, pradėjau galvoti apie nuosavą būstą, – sako Linas. – Išsikraustydamas iš studentų bendrabučio, ieškojau būsto išsinuomoti. Pamačiau, kad nuomos kainos gana nemažos, ir tada susimąsčiau, kad kur kas geriau turėti savo – kaina panaši, ar moki už paskolą, ar moki už nuomą“.
Pasak jo, paskola labai atsakingas žingsnis, tačiau nuosavas būstas reiškia tvirtą pagrindą po kojomis. „Turi kažką savo ir nesi nuo nieko priklausomas. Kad ir kaip bebūtų, nuomojame būste nieko negali pakeisti – pasidaryti remonto ar apskritai įkalti vinies į sieną be šeimininko sutikimo. Kai turi savo – nereikia kito žmogaus prašyti leidimo, jei nori savo namus padaryti jaukesnius. Paskola – labai didelis ir atsakingas įsipareigojimas, o ką daryti jaunam žmogui?“, – retoriškai klausia Linas.
Būsto pirkimai padažnėjo
Lietuvos registrų centro duomenimis, palyginus su paskutiniu žiemos mėnesiu, kovą parduotų butų daugiabučiuose namuose skaičius, negalutiniais duomenimis, išaugo mažiausiai 13,6 proc., individualių gyvenamųjų namų perleista 24,9 proc., sodo namelių – (45, 8 proc).
Lietuvoje išskyrus Vilniaus miestą, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė senesnės statybos butų kaina, negalutiniais skaičiavimais, sudarė 1650 Lt/kv. m – 12 proc. brangiau nei ankstesnį ketvirtį ir 8,1 proc. daugiau už 2013 m. vidurkį.
Naujos statybos butai didesnėje šalies dalyje praėjusį ketvirtį pardavinėti už vidutinę 2373 Lt kvadratinio metro kainą – 5,3 proc pigiau nei ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį ir 1,4 proc. pigiau už bendrą ankstesnių metų naujų butų kainų vidurkį. Sostinės neapimančioje Lietuvos dalyje senesnės statybos individualūs namai šių metų pradžioje buvo perkami už vidutinę 940 Lt/kv. m kainą, 3,1 proc. viršijusią ankstesnio ketvirčio ir 0,9 proc. – visų praėjusių metų vidurkį.
