Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkos ministerija senų daugiabučių gyventojus bandys priversti kaupti pinigus remontui

Renovuojamas S.Stanevičiaus g. 22 namas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Renovuojamas S.Stanevičiaus g. 22 namas
Šaltinis: 15min
0
A A

Byrančių namų butų savininkams, kurie iki šiol netaupė namo remontui, dabar teks tuo susirūpinti. Aplinkos ministerija parengė tokią lėšų kaupimo tvarką, kuri numato, kad priimti sprendimą nekaupti lėšų gali savininkai tik tų namų, kurie yra nauji, modernizuojami arba jau renovuoti. Tiesa, kada ir kaip reikės pradėti kaupti, tvarkoje nenumatoma – butų savininkai taupyti privalo tik tada, kai patys tą nusprendžia.

Vyriausybė jau netrukus svarstys Aplinkos ministerijos pateiktą projektą dėl lėšų kaupimo tvarkos, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

15min.lt ministerijos specialistai aiškino, kad tai jokiu būdu nėra naujo mokesčio įvedimas – prievolė taupyti lėšas namo remontui buvo numatyta dar 2001 metais, kai pradėjo galioti naujasis Civilinis kodeksas. Tačiau, specialistų teigimu, realybėje ši prievolė buvo sunkiai įgyvendinama.

„Viena iš priežasčių – nepasitikėjimas daugiabučių namų valdytojais (bendrijų pirmininkais ir šių namų administratoriais) bei bankais“, – 15min.lt sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis.

Tam, kad netaupantys gyventojai pagaliau pradėtų tą daryti, buvo pakeistas Bendrijų įstatymas ir Civilinio kodekso atitinkami straipsniai.

„Nustatyta, kad kaupiamosios lėšos būtų laikomos atskiroje banko sąskaitoje, atskirtoje nuo administratoriaus lėšų, kad jos yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, joms taikomas įstatymo nustatytas indėlių draudimas“, – aiškino V.Jonaitis.

Civilinio kodekso pakeitimu numatyta savivaldybių pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti bendrijų ir administratorių veiklą, o Vyriausybė įpareigota nustatyti lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir apsaugos tvarką. Būtent tokia dabar ir bus svarstoma Vyriausybėje.

Maksimali įmoka – 5 proc. MMA

Aplinkos ministerija siūlo lėšų kaupimą susieti su namo būkle, konkrečiomis jo remonto priemonėmis, kurios būtinos namo normaliam funkcionavimui ir jo naudojimo saugumui užtikrinti. 

„Numatomam namo atnaujinimo planui ir lėšų kaupimo dydžiui turės pritarti  butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma. Atsižvelgus į nepasiturinčių gyventojų ribotas galimybes apmokėti išlaidas namui išlaikyti, nustatoma, kad mėnesinė kaupiamieji įmoka neviršytų 5 proc. nuo minimalios mėnesinės algos.

Nustatomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas – 3-5 euro centai už kvadratinį metrą per mėnesį. Sukauptos lėšos būtų skiriamos nenumatytiems inžinerinių sistemų gedimams šalinti ar jų avarijoms likviduoti, kitų bendrojo naudojimo objektų smulkaus remonto darbams atlikti“, – sakė V.Jonaitis.

Tiesa, tvarka, kurią svarstys Vyriausybė, nenumato termino, iki kurio gyventojai privalo pradėti taupyti – jiems tą reikia daryti tik patiems priėmus sprendimą kaupti lėšas namo renovacijai ar kitokio pobūdžio remontui.

Pasak jo, kaupdami lėšas namo gyventojai būtų apsaugoti nuo vienkartinių didelių įmokų, kurios būtinos atliktų remonto ar avarijų likvidavimo darbų išlaidoms apmokėti, taip pat papildomų rinkliavų smulkesniems remonto darbams atlikti.
  
Teisę nekaupti lėšų turi tik renovuotų ir naujų namų savininkai. 

„Bendrijoms ar kitokiu būdu valdomų daugiabučių namų savininkams, kurie jau priėmę sprendimus kaupti lėšas, jokių papildomų reikalavimų nenustatoma, išskyrus reikalavimą, kad jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje“, – aiškino V.Jonaitis.

Aplinkos ministerijos teigimu, nenorą kaupti lėmė ir gyventojų baimė, kaip bus tvarkomasi su tais pinigais, todėl nutarimo projekte yra numatoma, kaip bus saugomos gyventojų sutaupytos lėšos.

Tiesa, tvarka, kurią svarstys Vyriausybė, nenumato termino, iki kurio gyventojai privalo pradėti taupyti – jiems tą reikia daryti tik patiems priėmus sprendimą kaupti lėšas namo renovacijai ar kitokio pobūdžio remontui.

Pinigai – apdrausti

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė 15min.lt sakė, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas banke ar kitoje kredito įstaigoje privalės atidaryti atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą.

Kiekvienas gyventojas, patikintis pinigus valdytojui, bus laikomas indėlininku, kurio pinigai bus apdrausti. 

Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiui namui ir kiekvienų patalpų savininkui atskirai.

Kiekvienas gyventojas, patikintis pinigus valdytojui, bus laikomas indėlininku, kurio pinigai bus apdrausti. 

Gyventojų santaupų panaudojimas turės būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Už lėšų panaudojimo pagrįstumą atsakys bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

Aplinkos ministerija taip pat parengė pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso projektui, pagal kuriuos būtų baudžiami neatsakingai su gyventojų lėšomis besielgiantys valdytojai.

Jeigu santaupos bus laikomos ne atskiroje sąskaitoje, neapskaitytos ar naujojamos ne pagal paskirtį, jų valdytojui grėstų 160-750 eurų bauda (dabar bauda siekia 60-300 eurų).

Taip pat siūloma padidinti baudas už tokius nusižengimus jau baustiems asmenims – jiems grėstų bauda nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų (šiuo metu bauda siekia 120-600 eurų).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką