Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 12d. 09:43

Atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimas – nauda ir sveikatai, ir kišenei

Saulės kolektoriai – modernus architektūrinis sprendimas
Saulės kolektoriai – modernus architektūrinis sprendimas

Atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimas pastato energijos vartojimo reikmėms, anot Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Edmundo Monstvilo, vienas iš dalykų, į kuriuos Lietuvoje šiuo metu turi būti sutelkiamas bene didžiausias dėmesys. Kalbėdami apie gamtos išteklių – saulės, vėjo, biokuro – panaudojimą, pasak E.Monstvilo, mes kalbame apie mažesnes sąskaitas už šildymą, švaresnį orą, kas reiškia ir geresnę sveikatą, ir, aišku, ne ką mažiau svarbu – gamtos tausojimą.

Galimybė sandėliuoti – postūmis

Statybų, modernių statybinių medžiagų srityje, anot E.Monstvilo, Lietuva Europos mastu tikrai neatsilieka, tačiau šaliai reiktų susirūpinti dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo. „Galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius yra būtina, o juolab jei yra kaip juos panaudoti pastatuose, juk tai neša neabejotiną naudą“, – tikino jis.

„Pasaulyje yra naudojami įvairūs atsinaujinančios energijos šaltiniai. Turiu minty saulės ir vėjo energiją, neatmestina, aišku, ir biokuras, variantų yra nemažai. Dar yra ir medienos atliekos, šiluma ir elektra galiausiai gali būti paverčiamos net šiukšlės“, – pasakojo E.Monstvilas.

Galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius yra būtina, o juolab jei yra kaip juos panaudoti pastatuose, juk tai neša neabejotiną naudą, – teigė E.Monstvilas.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas teigė, kad Lietuvai kone tinkamiausias pasirinkimas – biokuras, mediena. „Tačiau aišku, tai tinka, jei kalbėsime apie centralizuotą tiekimą, tačiau individualiems namams, kas be ko, reikia ieškoti kitų variantų. Juk nedūminsime viso miesto dėl vieno namo, kaip ir nestatysime ant stogo vėjo jėgainės. Taigi – belieka aiškus ir neprastas pasirinkimas – saulės kolektoriai“, – patarė jis.

E.Monstvilas teigė, kad anksčiau saulės kolektoriai Lietuvoje vargu ar galėjo prigyti, o dabar tam atėjo tinkamas metas: „Saulės kolektoriai daugiausia energijos pagamina vasarą, o mums labiausiai jos reikia žiemą. Taigi kol nebuvo išspręstas jos sandėliavimo klausimas, tie saulės kolektoriai mažai tebuvo naudingi žmonėms.“

Pasak Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo, kai buvo nutarta dėl dvipusės energijos apskaitos ir galimybės ją sandėliuoti šilumos tinkluose, viskas pajudėjo. „Dabar kolektoriai gamina energiją visus metus ir tiekia tinklams, o savininkai kada reikia ir kiek reikia tos savo energijos pasiima. Tai – bene geriausias būdas. Anksčiau, aišku, buvo galima galvoti apie sandėliavimą akumuliatoriuose, bet jie neilgalaikiai ir neekologiški“, – kalbėjo E.Monstvilas. Specialisto manymu, kai saulės kolektoriai pradeda teikti apčiuopiamą naudą, jie pradės labai populiarėti.

Tam, kad alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą būtina skatinti, pritarė ir aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, pabrėždama, kad Aplinkos ministerija tai daro dviem būdais – teikdama finansinę ir metodinę paramą: „Atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimas statybų procese labai svarbus daugeliu aspektų, todėl Aplinkos ministerija itin skatina gyventoju sukti šiuo keliu. Visų pirma, ministerija siūlo net dvi programas, kuriomis pasinaudoję alternatyvius šaltinius diegiantys daugiabučių ar individualių namų gyventojai gali gauti finansinę paramą – subsidijas ar lengvatinę paskolą. Taip pat, aišku, vykdome ir švietėjišką veiklą šiuo klausimu – viešiname geruosius pavyzdžius, vykdome mokymus ir seminarus apie alternatyvių išteklių panaudojimą ir naudą.“

Atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimas statybų procese labai svarbus daugeliu aspektų, todėl Aplinkos ministerija itin skatina gyventoju sukti šiuo keliu, – kalbėjo D.Matonienė.

Nauda neabejotina

E.Monstvilas teigė, kad nors skeptikų atsiranda visada ir visais klausimai, atsinaujinančių gamtos išteklių panaudojimo nauda – neabejotina. „Pirmiausia tai apsimoka finansiškai – juk tai jau seniai apskaičiuota“, – tikino jis. Pasakyti, per kiek laiko, gyventojams atsipirks saulės kolektoriai, pasak E. Monstvilo, nelengva. Anot jo, tai priklauso nuo naudojimo – jei energiją naudosi šiluminiam siurbliui – vienas dalykas, jei kaip nors nelabai racionaliai – kitas, preliminariai atsipirkti turėtų per kokius 10 metų.

Kalbėdamas apie gamtinių išteklių panaudojimo statybų procese naudą, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas pabrėžė, kad labai svarbus yra ekologinis veiksnys: „Naudojant neatsinaujinančius gamtos išteklius, į gamtą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos – CO2. Tai, aišku, kenkia ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Tų iš šilumos tinklų masiškai naudojamų dujų poveikis aplinkai labai baisus“, – tikino E.Monstvilas.

Anot jo, galima pasidžiaugti tuo, kad šalies rajonuose vis dėlto yra 15–20 šilumos tiekėjų, kurių rodikliai labai geri, bet didžiųjų miestų – tikrai nedžiugina. Būtent todėl, anot E.Monstvilo, vienas svarbiausių dalykų artimiausiu metu turėtų būti atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo skatinimas.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką