Ne mada, o suvokimas
Įmonės, prekiaujančios ekologiškomis medžiagomis, atstovas Ž.Poniškaitis tikino, kad ekologiškų statybų tikrai nepavadinsi mada. Anot vyro, Vakarų Europoje ekologiškų medžiagų paklausa niekada nebuvo nukritusi: „Tai tikrai nėra nauja banga, nors daug kas linkę taip manyti. Civilizuotoje Europoje šis dalykas niekada nebuvo niekur dingęs. Mes vežame prekes iš Vokietijos ir ten šios medžiagos yra labai plačiai naudojamos.“
Vyras tikino, kad Lietuvoje yra kiek kitaip – dažnai lietuviai galvoja, kad tai labai brangu arba renkasi greitesnį ir mažiau darbo reikalaujantį variantą: „Žmones dažnai atbaido mitas, kad natūralios medžiagos yra labai brangios, todėl Lietuvoje jos kelią skinasi lėčiau. Antra, su natūraliomis medžiagomis darbas kitoks – reikia daugiau kruopštumo. Gal kai kuriuos atbaido ir tai.“
Žmones dažnai atbaido mitas, kad natūralios medžiagos yra labai brangios, todėl Lietuvoje jos kelią skinasi lėčiau, – teigė Ž.Poniškaits.
Ž.Poniškaitis teigė, gyventojai įpratę nusipirkti dažų kibirėlį ir dažyti, o su natūraliais dažais būtų kitaip. „Reikia pačiam juos susimaišyti, įdėti pigmento. Ir, aišku, tokiais dažais nudažytos sienos nebus plaunamos, skuduru jau jų nebrauksi. Tačiau jas nesunkiai galima atnaujinti“, – dėstė vyras. Jis taip pat pridūrė, kad ekologišką statybą renkasi tik jos reikšmę iš tikrųjų suprantantys žmonės. Tie, kuriems rūpi jų sveikata, namai, tai, kad medžiagos iš kurių pastatytas jų būstas, yra 100 proc. perdirbamos.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad ekologiškas statybas besirenkančių žmonių Lietuvoje dar nėra labai daug. Vyras nuogąstavo, kad lietuviai dar nesupranta to naudos sau ir aplinkai: „Mano galva, lietuviai dar nesupranta, kas yra ekologiška. Kad tai nėra tik iš molio pagaminti produktai, kad kalbame apie natūralias ir visiškai perdirbamas medžiagas. Gyventojams ne visada yra aktualu, kad kada nors sugriovus jų namą nebūtų teršiama gamta, kad jis neterštų jos dabar.“
Investicija į sveikatą
„Sveikos statybos“ atstovas Mindaugas Miklauskas teigė, kad iš ekologiškų medžiagų pastatytas namas šeimininkui atsieitų apie 10 proc. brangiau nei iš įprastų. Paklaustas apie atsiperkamumą, vyras pabrėžė, kad grįžtamasis dalykas yra sveikata: „Tai, kad gyvensite natūraliame name. Jame bus sveikas mikroklimatas, nekvėpuosit klijais – štai kur, mano galva, atsiperkamumas.“
Tai, kad gyvensite natūraliame name. Jame bus sveikas mikroklimatas, nekvėpuosit klijais – štai kur, mano galva, atsiperkamumas, – tikino M.Miklauskas.
Tam, kad ekologiškos statybos pagrindinis privalumas yra sveikas mikroklimatas, pritarė ir Ž.Poniškaitis. Vyras teigė, kad ekologiškomis medžiagomis prekiaujančios įmonės nekonkuruoja su sintetines medžiagas siūlančiais gamintojais. Anot Ž.Poniškaičio, jų pirkėjų prioritetai yra skirtingi: „Mes nekonkuruojame su sintetinių medžiagų gamintojais. Mūsų prekių ateina įsigyti žmonės, kuriems rūpi sveikata, rūpi namai, kuriuose jie gyvens. Mūsų pirkėjas tas, kuris tikrai ieško natūralumo.“
Ž.Poniškaitis teigė, kad kainų skirtumas tikrai nėra toks didelis, kokį kartais įsivaizduoja gyventojai. „Jei žmogus nori natūraliai įsirengti namus, tikrai gali rasti prekių už prieinamą kainą. Jos tikrai nėra kosminės.“
Ekologiškos statybinės medžiagos neturi neigiamo poveikio žmogui ir gamtai. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad naudodami tokias medžiagas gyventojai ne tik saugo savo sveikatą, bet ir tausoja gamtą. Iš 100 proc. perdirbamų medžiagų pagamintas namas neterš gamtos ir jį griaunant nepasiliks šiukšlių, kurios darys žalą aplinkai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
