Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 9d. 09:45

Ekspertas atskleidė, ar aukščiausia būsto klasė visada yra siekiamybė

Energinis naudingumas.
Energinis naudingumas.

Modernizuojami daugiabučiai Lietuvoje privalo pasiekti energinio naudingumo C klasę. Rengiant renovacijos projektą žmonės patys nusprendžia, kokių darbų pageidauja savo daugiabutyje. Šie darbai ir lemia, ar daugiabutį pavyks suefektyvinti iki C, ar net iki aukštesnio lygio. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ekspertas Romanas Savickas pabandė atsakyti, ar senų daugiabučių šeimininkams visuomet verta investuoti į pačias aukščiausias būsto klases.

– Renovuojamiems daugiabučiams šiuo metu keliamas reikalavimas pasiekti C energinio naudingumo klasę. Anksčiau buvo apsiribojama D klase. Kodėl keliamas būtent toks reikalavimas?

– Lietuvoje tiesiog priimtas toks sprendimas. Reikia pažymėti, kad naujiems pastatams šiuo metu taikoma B klasė, o greitai įsigalios ir A klasė. Dar kiek vėliau – beveik nulinės energijos pastatai.

Akivaizdu, jog dabar kyla aiški tendencija – šiuo metu renovuojami pastatai su C klase po keletos metų gali būti paprasčiausiai moraliai pasenę. Aš sakyčiau, kad renovuojamiems pastatams reikia taikyti panašius reikalavimus kaip ir naujai statomiems pastatams.

– Ką praktikoje reiškia, kad pastatas yra C klasės? Kokius renovacijos darbus paprastai reikia atlikti, kad ji būtų pasiekta?

– Tokiam būsto energinio naudingumo lygiui užtenka apšiltinti sienas, stogą, senus langus pakeisti sandaresniais ir to praktiškai gana. Kad būtų pasiekta aukštesnė – B arba A klasė – jau reikėtų apšiltinti daugiau. Tačiau to Statybų techninis reglamentas kol kas nenumato.

C lygiui pakanka apšiltinti atitvaras pagal minimalius Statybų techninio reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, pastato sienų šiluminė varžą turėtų pasiekti 5 kWh / m². 

– Taigi, turbūt tikėtina, kad ateityje reikalavimai bus didesni. Tačiau ar seniems daugiabučiams įmanoma ir apskritai finansiškai verta siekti pačių aukščiausių klasių? Juk net ir tarp naujai statomų namų Lietuvoje šiuo metu – vos vienas ar keli, kurie yra A klasės.

– Žinoma, siekti aukščiausių klasių verta ne visiems pastatams. Prieš tai reikia atlikti kaštų-naudos analizę, kurios metu nustatomas efektyviausias šilumos izoliacijos storis be kitų priemonių, kWh / m² suvartojimas per sezoną ir centralizuotos šilumos kaina.

Tuomet įvertinama, iki kokio metinio šilumos suvartojimo yra naudinga atlikti renovaciją, ir nuo kokio šiltinti nebeverta, o geriau paprasčiausiai pirkti daugiau šilumos iš centralizuotų tinklų. Centralizuotam šilumos sektoriui, kaip ir gyventojams, tai irgi aktualus klausimas.

Kartais gali kilti situacijų, kai renovuoti pastatą yra tiek pat brangu, kaip ir statyti naują. Tačiau tai jau priklauso ir nuo kitų faktorių, pavyzdžiui nuo sklypo vietos. Jeigu tai yra gera vieta, pavyzdžiui, senamiestis, kur nekilnojamas turtas yra brangesnis, tuomet gali apsimokėti griauti (jeigu tai nėra paveldas) ir statyti naują pastatą.

– Ar aukštesnė klasė visada reikš ir mažesnes šildymo sąskaitas?

– Iš esmės, tai atskiras tyrimas. Nors aukštesnė klasė visada lems žemesnį energijos suvartojimą, tačiau, kaip ir minėjau prieš tai, reikia turėti omenyje, kad yra riba, nuo kurios būsto renovacijai skiriamos investicijos nebe taip efektyviai mažins sunaudojamą energiją.

Kitaip sakant, yra tam tikras optimalus taškas, kurio verta siekti. Visada reikia gerai paskaičiuoti, kiek investuoti į senos statybos daugiabutį, kad būtų pasirinktas optimaliausias renovacijos variantas.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką