Skaitytojas Andrius 15min.lt atsiuntė tokių skelbimų nuotraukas ir teiravosi, ar saugu parduoti butą, jeigu pirkėjas siūlo mokėti grynaisiais.
VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė 15min.lt teigė, kad jaudintis turėtų tie, kurie ketina už būstą mokėti neaiškios kilmės pinigais, tuo metu parduodančiam gyventojui bijoti nėra ko, nes nesvarbu, ar jam bus mokama grynaisiais, ar bankiniu pavedimu.
Vien faktas, jog pinigai laikomi „kojinėje“, nereiškia, kad jie būtinai yra šešėliniai.
Anot jos, VMI ne pirmus metus stebi nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius.
„Vien faktas, jog pinigai laikomi „kojinėje“, nereiškia, kad jie būtinai yra šešėliniai. Tačiau remiantis pasauline praktika, sandoriai, vykdomi grynaisiais, yra rizikingesni mokestine prasme“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, nekilnojamojo turto pardavimas yra teisiškai įregistruojamas, todėl inspektoriai nesunkiai gali nustatyti buto savininką ir panagrinėti, ar jis tokiam pirkiniui turėjo legalių pajamų.
Įrodinėja, kad pinigai uždirbti užsienyje
VMI antrus metus vykdo projektą, kurio metu aiškinasi, ar žmonės perka butus arba statosi namus iš legaliai uždirbtų pinigų.
Pasak V.Jakienės, už neaiškios kilmės pinigus pasistatę namus žmonės neskuba jų registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškant šių pastatų VMI kartais naudojasi ir „Google Maps Street View“.
Aiškinantis pinigų kilmę inspektoriai buvo užversti paskolų rašteliais, kuriuose nurodoma, kad būstui lėšų gavo iš tėvų, vaikų ar draugų, kurių dauguma šiuos pinigus yra uždirbę užsienyje.
VMI atstovė pasakojo, kad aiškinantis pinigų kilmę inspektoriai buvo užversti paskolų rašteliais, kuriuose nurodoma, kad būstui lėšų gavo iš tėvų, vaikų ar draugų, kurių dauguma šiuos pinigus yra uždirbę užsienyje.
Užsienyje uždirbtais pinigais pajamas pagrįsti bandoma vis dažniau. Kiekvienu atveju VMI kreipiasi į tų šalių mokesčių administratorius ir klausia, ar tai tiesa.
Anot VMI atstovės šiuo metu pagrindiniais pajamų šaltiniais tikrinami žmonės nurodo paskolas ir dovanas.
VMI dabar atlieka tyrimus dėl 23 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto sandorių.
Klastoja dokumentus apie gautas paskolas
Kai kuriais atvejais tokie „dokumentai“ tik parodo, kad lėšos iš tiesų yra sukauptos nelegaliais būdais.
„Inspektoriams tikrinami gyventojai pateikė dokumentų, jog jie gavo dovanų arba jiems buvo paskolinta lėšų iš kitų fizinių asmenų už 21 mln. litų. Iš jų – dovanotomis lėšomis grindžiama beveik 6,5 mln. litų, o paskolos sudaro 14,6 mln. litų“, – teigė V.Jakienė.
Ji pasakojo, kad inspektoriai yra gavę ir tokių raštelių, kurie turėtų įrodyti neva gautas paskolas. Kai kuriais atvejais tokie „dokumentai“ tik parodo, kad lėšos iš tiesų yra sukauptos nelegaliais būdais.
„Ši informacija rodo, kad dalis gyventojų nekilnojamąjį turtą įsigyja iš apskritai nežinomų lėšų šaltinių. Nors dalis gyventojų siekdami nuslėpti neaiškius lėšų šaltinius siekia išvengti Nekilnojamojo turto registravimo, tačiau mokesčių administratoriaus taikomos priemonės leidžia nustatyti ir tokius gyventojus“, – kalbėjo ji.
