Į visus šiuos klausimus atsakyti padeda žaliosios statybos kriterijai. Būtent jie – dėl to sutariama Vakaruose – ir atspindi pačius aukščiausius statybos standartus, kurie įsigalioja ir Lietuvoje. O „Ateities miestų“ projekto vykdytojai ir ekspertai analizuoja, ar būstas tuos aukščiausius standartus iš tiesų atitinka. Ir visuomenė gali spręsti, ar būsto vertė – pateisinta.
Vienas iš konkursui pateiktų projektų – kylantys „Žalgirio namai“ Vilniuje, Šnipiškėse. Pagal vystytojo pateiktus duomenis, galima teigti, kad minėtas projektas – vienas pažangiausių statinių, kalbant apie gyvenamojo būsto segmentą sostinėje, mat projekto vystytojai didžiausią dėmesį skiria pastato kokybei: planuojama, kad pastatas atitiks A energinio naudingumo klasę.
Nors nuo šių metų reikalaujama, kad naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės, atrodo, kad geros praktikos pavyzdžiai, noras būti konkurencingiems įkvepia siekti ir įgyvendinti dar aukštesnius standartus atitinkančius projektus.
„Žalgirio namų“ vystytojai parodo, kad šiuolaikinių technologijų laikais galima įgyvendinti žaliojo miesto kriterijus atitinkančius projektus. T. y. pasirinkti aukščiausios kokybės medžiagas ir moderniausias technologijas, nors gerų praktikos pavyzdžių statybų sektoriuje – vienetai. O „Žalgirio namai“ atitinka ne vieną „Žaliojo miesto“ kriterijų.
„Projektuojant ir statant ,,Žalgirio namus”, didžiausias dėmesys skiriamas energetiniam pastato efektyvumui – sumažinti šiluminio laidumo nuostoliai, šilumos tiltelių įtaka, numatytos priemonės užtikrinančios pastato sandarumą bei pasirinkti efektyvūs vėdinimo sprendimai. Mūsų tikslas – kad mūsų klientai gyventų sveikesniame ir komfortiškame būste, patirdami ženkliai mažesnes šildymo išlaidas“, – pabrėžia bendrovės „NT Investicijų Sprendimai” direktorius Andrius Beniušis.
Kaip praktikoje pasireiškia A energinis efektyvumas? Vystytojų teigimu, žiemą gaunamos tiesiog šypseną keliančios šildymo sąskaitos. Tad kalbant apie pagrindinius „Žalgirio namų“ privalumus, galima paminėti pastato A energinę klasę, rekuperacinę vėdinimo sistemą, šildomas grindis, erdvius (iki 18 kv. m.) įstiklintus balkonus.
Pastato laikančiosios konstrukcijos – iš silikatinių plytų mūro, išorės sienos apšiltintos 25-30 cm „neoporo“ izoliaciniu sluoksniu, tinkuojamos. Be kita ko, pastato langų montavimui naudojami stiklo pluošto laikikliai praktiškai leidžia išvengti šalčio tiltelių. Galiausiai, numatoma galimybė ateityje sumontuoti ir saulės kolektorius.
Vystytojai skelbia, kad langai ir durys pastate bus sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, o montavimo mazgai atitinka A, A+, A++ energinio naudingumo klases bei Pasyviam Namui keliamus reikalavimus. Sandarumo užtikrinimui naudojamos šveicariškos itin aukštos kokybės, ilgaamžės medžiagos.
Projekto vystytojai bendradarbiauja su Nacionaline pasyvaus namo asociacija (NPNA). A. Beniušis pabrėžia, kad NPNA labai prisidėjo prie to, kad „Žalgirio namų“ statyba atitiktų pačius aukščiausius standartus. NPNA padėjo suburti projekto vykdymui ir vystymui tinkamą komandą. „Rezultatas – visa komanda vien iš profesionalų“, – tvirtina A. Beniušis.
Vystytojai nemažą dėmesį skiria ir aplinkai. Tarkime, bereikalingas naktinis apšvietimas bus taupomas įrengus reguliuojamą LED lauko apšvietimą su judesio davikliais. O triukšmo sklaida mažinama panaudojant aukščiausios kokybės pastato sandarinimo priemones.
Suplanuota, kad kiemo teritorija bus aptverta ažūrine tvora, o įėjimų į laiptines durys – šarvuotos su garso izoliacija. Gyventojų patogumui „Žalgirio namų“ mašinų stovėjimo aikštelėje planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Be kita ko, „Žalgirio namų“ vystytojai prisideda prie Vilniaus Japoniško sodo – ,netoli „Žalgirio namų“ atsirasiančios rekreacijos zonos – kūrimo.
KOMENTARAI
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Violeta Motuzienė
Šis projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvos statybos bendrovės juda link nulinės energijos pastatų koncepcijos įgyvendinimo. Nors „Žalgirio namai“ dar neturi energinio naudingumo sertifikato, visgi pagal šilumines atitvarų (sienų, langų ir t. t.) charakteristikas, kurios atitinka A+ klasei keliamus reikalavimus bei kitus techninius sprendimus, tokius, kaip pavyzdžiui, didelio efektyvumo mechaninio vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu kiekviename bute, o taip pat kitus techninius sprendimus, galima matyti, kad pastatas pretenduoja į A+ energinio naudingumo klasę.
Vystytojų teigimu, šiame projekte langų montavimui naudoti stiklo pluošto laikikliai praktiškai leidžia išvengti šalčio tiltelių. Tai pirmas daugiabutis gyvenamasis namas Lietuvoje kuriame panaudotas šis inovatyvus langų montavimo principas.
Pastate yra numatoma galimybė ateityje sumontuoti saulės kolektorius, tai dar labiau padidintų pastato energinį naudingumą, nes didelė pastate suvartotos energijos dalis būtų padengta naudojant atsinaujinančią energiją. Taip pat komfortiškas žematemperatūrinis grindinis šildymas ateityje leidžia galimybę kaip šilumos šaltinį naudoti, pavyzdžiui, šilumos siurblius. Taigi, ateityje toks pastatas nesudėtingai galėtų būti paverstas ir į beveik energijos nevartojantį (A++ klasės).
Nacionalines pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius
Projektas „Žalgirio namai“ ne tik energiškai efektyvus būstas. Tai visų pirma dėmesys komfortą užtikrinantiems sprendimams. Pastato A energinio naudingumo klasė kartu reiškia ir kokybę. Ne visi projekte įgyvendinti inovatyvūs techniniai sprendimai plika akimi lengvai pastebimi. Kartais būsimas gyventojas įsigydamas būstą neįvertina jų privalumų.
Pavyzdžiui, grindinio šildymo privalumus kiekvienas gyventojas pajus, kuomet, tarkime, nereikės baldų išdėstymo derinti su radiatorių sumontavimo vietomis. Konstrukcinių mazgų sprendimai užtikrins, kad butuose nebus vėsių paviršių, o kartu ir kondensato kaupimosi vietų. Priverstinis vėdinimas su aukšto efektyvumo rekuperatoriais ne tik mažins energijos sąnaudas, bet visų pirma užtikrins komfortinį mikroklimatą, apsaugos patalpas nuo išorės triukšmo ir dulkių. Šiame projekte kiekviena inovacija yra apgalvota ir parodo projekto vystytojų atsakingą požiūrį į būsto pirkėją ir pastato kokybę. Šiuo metu atliekame pastato energinio efektyvumo priemonių diegimo priežiūrą, todėl neabejojame, kad bus pasiekti projekte numatyti tikslai, o kartu įgyvendinti kokybę mėgstančių būsimų gyventojų lūkesčiai.
***
Konkursui pateiktus NT projektus vertina kompetentinga komisija, sudaryta iš energetikos, ekologijos, žaliosios architektūros, kraštovaizdžio, teisės, komunikacijos profesionalų, BREEAM standartų ekspertų.
Dalyvių pateikti projektai vertinami pagal kriterijus, kurie įprasti Vakarų šalyse. Visų pirma, pagal pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus. Jie apima: projekto vadybą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, atliekas, taršą, ekologiją, urbanistiką, žemės naudojimą, ekonomiką, socialinę atsakomybę, informacijos sklaidą, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP), teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą.
Konkursui teikiamų projektų anketų VšĮ „Ateities miestai“ organizuojamam aplinkosauginiame žaliosios statybos Lietuvoje konkursui „Žaliasis miestas – Geriausias NT EKO projektas 2014“ laukiame iki 2015 m. sausio 15 dienos.
Su 2014 metų konkurso dalyviais, jų projektais ir ekspertų vertinimais galima susipažinti čia: http://www.ateitiesmiestai.lt/geriausi-nt-2014
