Svarbiausia savybė – plastiškumas
Betonas – populiariausia pasaulyje medžiaga, taikoma pastatų ir statinių konstrukcijų gamyboje. Per pastaruosius 20 metų jo sunaudojimas pasaulyje padidėjo 5 kartus ir siekia 27 mlrd. tonų per metus – vienam žmogui vidutiniškai pagaminama apie keturias tonas betono.
Betonas yra atsparus gniuždymo jėgoms, tačiau yra trapus ir turi mažą tempiamąjį stiprį. Dėl betono mažo atsparumo pleišėjimui konstrukciniuose elementuose gali atsirasti plyšių, sukeliančių plieninės armatūros koroziją. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių tobulinti ir kurti alternatyvias armuoto betono rūšis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad betono pleišėjimo sukeltų problemų sprendimui efektyvu naudoti dispersinį armavimą. Pažangiausia plaušu armuoto betono rūšis yra lankstusis betonas.
Lanksčiojo betono gamybai naudojamas 8–12 mm ilgio ir 40 µm skersmens polimerinis plaušas. Kiekvienas plaušelis padengtas nanometrinio storio danga, kuri, atsiradus konstrukcijose plyšiams, leidžia plaušui nenutrūkus praslysti betono atžvilgiu. Dėl to lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis išsaugodamos savo vientisumą bei išvengti trapaus suirimo. Tolygiam plaušo pasiskirstymui elemento tūryje lanksčiojo betono sudėtyje vietoj stambiųjų užpildų naudojamas smulkios 0–2 mm frakcijos smėlis.
Lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis išsaugodamos savo vientisumą bei išvengti trapaus suirimo.
Esminė lanksčiojo betono savybė yra didelis jo plastiškumas. Konstrukcinių elementų iš lanksčiojo betono ribinės deformacijos gali būti 30–80 kartų didesnės nei įprasto betono. Didėjant deformacijoms elemente didėja plyšių skaičius, o maksimalus jų atsivėrimo plotis neviršija 0,05 mm net ir pasireiškus dideliems elemento formos pokyčiams. Nustatyta, kad tokio pločio plyšiai neturi įtakos statybinių konstrukcijų dėvėjimuisi bei eksploatacinių savybių nykimui – tokie plyšiai savaime „užgyja“ dėl nesureagavusių betono dalelių hidratacijos.
Lanksčiojo betono konstrukcijos pasižymi dideliu atsparumu smūginėms bei ciklinėms apkrovoms, todėl viena pagrindinių šios medžiagos panaudojimo sričių yra deformacinių pjūvių įrengimas pastatuose ir transporto statiniuose (tiltuose bei viadukuose). Santykinai mažas šios medžiagos svoris (1800 kg/m3) leidžia projektuoti didesnio tarpatramio tiltus bei statinių perdangas.
VGTU Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijos vedėjo, technologijų mokslų daktaro V.Gribniako teigimu, įprasti betonavimo įrenginiai, pvz., betono siurbliai, nėra pritaikyti laksčiojo betono tiekimui (dėl betone esančio plaušo jie užsikemša), todėl būtina tobulinti tokių įrenginių technologiją. Ilgalaikėje perspektyvoje tai leis gaminti tvarias, ilgaamžes bei konkurencingos kainos statybines konstrukcijas.
Inovatyvių medžiagų bei technologijų proveržis neįmanomas be motyvuotų, nuosekliai tikslo siekiančių jaunųjų specialistų.
Pasak Inovatyvių statybinių konstrukcijų mokslo laboratorijos tyrėjo, Tiltų ir specialiųjų statinių katedros doktoranto V.Tamulėno, tradiciškai konservatyvus požiūris į naujų medžiagų panaudojimą statybos pramonėje neleidžia efektyviai pritaikyti pažangiausių šiuolaikinio mokslo pasiekimų. Todėl inovatyvių medžiagų bei technologijų proveržis neįmanomas be motyvuotų, nuosekliai tikslo siekiančių jaunųjų specialistų.
Nuolat didėjantis susidomėjimas mokslininkų atliekamais tyrimais ir galimybė bendradarbiauti su didžiausiomis šalies gamybos įmonėmis galėtų paskatinti statybos sektoriaus ekonominę plėtrą. Lietuvoje lanksčiojo betono gamybos koncepcija turėtų būti vystoma bendradarbiaujant su nacionaliniais technologijos mokslų centrais, turinčiais moderniausią eksperimentinę tyrimų įrangą bei sukaupusiais pažangiausius pasaulyje šios medžiagos taikymo rezultatus.
Aplinkosaugininkai primena, kad naudojant natūralias, sertifikuotas ir kokybiškas statybines medžiagas prisidedama ne tik prie žmonių gyvenimo gerovės, bet ir prie gamtos saugojimo. Iš kokybiškų medžiagų pastatytame name kur kas geresnis mikroklimatas, kuris daro didelę įtaką žmogaus sveikatai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
