TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasyvių namų langams sukurti išmanūs stiklai

Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas
„Guardian“ nuotr. / Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Tai, kad pasyvūs – energijos beveik nenaudojantys – namai turėtų būti su kuo mažesniais langais yra mitas, sako specialistai. Tačiau stiklai tokių namų langams turi būti parenkami išskirtiniai, laužantys įprastus fizikos dėsnių stereotipus.

Pasyviuose namuose arba pastatuose atitinkančiuose A++ klasę energijos sunaudojimas gali būti net 90 proc. mažesnis nei tipinės statybos pastatuose.  „Tokių rezultatų galima pasiekti, jei išnaudojamos įvairios galimybės: pasirenkamos tinkamos medžiagos, energetiškai efektyvūs  langai ir naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės kolektoriai. Žinoma, energijos sąnaudos bet kuriame name priklauso ir nuo gyventojų gyvenimo būdo bei įpročių“, – teigia Darius Baitis, UAB „Namai A+“ direktorius.

Pirmajam pasaulyje pasyviajam  namui, kuris buvo pastatytas Vokietijoje, šiemet sukanka 25 metai.   Išmanus energijos vartojimas netrukus taps visuotiniu standartu ir statybų sektoriuje, kuriam inovatyvias naujienas pristato statybinių medžiagų gamintojai.

„Guardian“ nuotr./Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas
„Guardian“ nuotr./Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas

Sukurtas išmanus stiklas pasvyviems namams

JAV architektūrinio stiklo gamintojo „Guardian“ sukurtas naujas  stiklas, skirtas pasyviems namams, laužo fizikos dėsnių stereotipus. Naujas „ClimaGuard Premium2“ stiklas pasižymi trimis savybėmis, kurios ypač svarbios pastatams beveik nenaudojantiems energijos: dideliu šviesos pralaidumu,  termoizolicija ir gebėjimu maksimaliai išnaudoti saulės energiją patalpų šildymui.

Pasyviuose namuose nėra oro kondicionierių, todėl pasirinkti langus, kurie apsaugotų patalpas nuo perkaitimo vasarą, tačiau leistų maksimaliai išnaudoti nemokamą saulės energiją, yra vienas svarbiausių energijos beveik nenaudojančių namų aspektų.

Mitas, jog pasyvus pastatas – tai namas be langų, per kuriuos, neva prarandama šiluma.

„Energijos beveik nenaudojantiems pastatams Lietuvoje geriausiai tinka langai su trigubo stiklo paketais. „Guardian“  naujos kartos šilumą taupanti danga „ClimaGuard Premium2“ leidžia langų gamintojams sukurti išmanius langus, kurie ženkliai sumažina energijos kaštus apšvietimui bei šildymui. Be to, ši pasyviems pastatams skirta danga gali būti grūdinama ar dedama ant laminuoto stiklo, todėl ji tinkama naudoti ne tik įprastiems langams, bet ir stiklo konstrukcijoms, kur keliami saugumo žmogui reikalavimai”, – teigia Vaidas Petkevičius, „Guardian Glass“ S.A. rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

„Mitas, jog pasyvus pastatas – tai namas be langų, per kuriuos, neva prarandama šiluma. Energijos beveik nenaudojančiuose namuose svarbu tinkamai išdėstyti langus atsižvelgiant į pasaulio kryptis, taip, kad pastatas visą parą gautų maksimalų kiekį nemokamos saulės energijos: šviesos ir šilumos“. Taip pat būtina optimaliai parinkti stiklo paketo ir rėmo santykį – kuo stiklo paketo ploto santykis su lango rėmo ploto santykiu didesnis, tuo geresnės lango šiluminės savybės“ – pažymi D.Baitis.Langai su trigubo stiklo „ClimaGuard“ paketu į patalpas praleidžia 74 proc. natūralios dienos šviesos, o šių langų šilumos perdavimo koeficientas Ug siekia 0,53 W/m²K. „ClimaGuard Premium2“ stiklas yra sertifikuotas Vokietijos Pasyvių namų institute.

„Guardian“ nuotr./Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas
„Guardian“ nuotr./Pasyvaus namo, kuris statomas Klaipėdos rajone, projektas

Kiekvienas namas gali būti pasyvus

Pasak pasyvius namus statančios bendrovės vadovo, beveik bet kuris namas gali būti pasyvus, tačiau energetinio efektyvumo pasiekti lengviau pastatuose, kurie yra nesudėtingos formos.

„Pasyvaus namo paslaptis  – tai kompaktiškumas. Projektuodami energijos beveik nenaudojančius namus atsižvelgiame į vietovės meteorologines sąlygas ir specialiomis programomis skaičiuojame, kiek energijos pastatas gali gauti iš Saulės, kokius sprendimus reikėtų pritaikyti, jei tarkim, namas stovės ant jūros kranto, kur vyrauja vėjai”, – pasakoja D.Baitis.

Lietuvoje mažai energijos vartojantys pastatai vadinami energiškai efektyviais. 2015 metų balandžio mėnesio duomenimis Lietuvoje yra apie 25 sertifikuoti energiškai efektyvūs gyvenamosios paskirties pastatai bei apie 21 sertifikuoti energiškai efektyvūs kitos paskirties pastatai.

Lietuvoje yra apie 25 sertifikuoti energiškai efektyvūs gyvenamosios paskirties pastatai bei apie 21 sertifikuoti energiškai efektyvūs kitos paskirties pastatai.

Pastatus Lietuvoje sertifikuoja ir sertifikatus išduoda atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Sertifikatų išdavimą kontroliuoja Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Pasak D.Baičio, energiškai efektyvių pastatų  sprendimai pamažu skverbiasi ir į visuomeninių pastatų rinką. „Esame parengę keletą energiškai efektyvių privačių senelių namų bei viešbučio projektus. Pastarasis jau šiemet bus pradėtas įgyvendinti Palangoje. Tačiau Lietuva dar gerokai atsilieka nuo Vokietijos ar Austrijos, kur pasyvūs pastatai statomi jau keletą dešimtmečių”, – sako D.Baitis.

Vienas pirmųjų A klasės energinio naudingumo visuomeninių pastatų, kurio fasadams pritaikyti energiją taupantys sprendimai – tai Vilniuje pernai baigtas statyti biurų daugiaaukštis „Grand Office“. Pastato fasado stiklinimui buvo panaudotas „ClimaGuard Premium“ stiklas,  kuris užtikrina ne didesnį  kaip 0,9 W/m2K skaidrių fasado dalių šilumos laidumo koeficientą. Kitas šio pastato stiklo fasadų privalumas – tai maksimaliai išnaudojama natūrali dienos šviesa.

„Guardian“ nuotr./„Grand Office“ biurų pastatas Vilniuje
„Guardian“ nuotr./„Grand Office“ biurų pastatas Vilniuje

Susidomėjimas mažai energijos naudojančiais namais nuolat auga. Nuo 2021 m., įsigaliojus ES Pastatų direktyvai, kuri numato, jog visi nauji pastatai privalės beveik nenaudoti energijos, šis statybų standartas taps visuotinai privalomas.

Sertifikuotų pasyvių namų plotas pasaulyje pernai perkopė milijoną kvadratinių metrų. Šiuo metu Europoje didžiausias pastatas, sertifikuotas pagal pasyvaus namo standartus, yra beveik 21 000 kv.m. ploto dangoraižis Vienoje, kuriame įrengti biurai. Mažiausias pasyvus privatus namas  pastatytas Prancūzijoje. Jo plotas tesiekia 11 kv.m.

 Apie Guardian

„Guardian“ – tai tarptautinė kompanija, užimanti lyderio pozicijas architektūrinio stiklo rinkoje, taip pat gaminanti ir kitas statybines medžiagas komerciniams, gyvenamiesiems pastatams, interjerui bei automobiliams. Kompanijos centrinė būstinė yra JAV, Auburn Hilse, Mičigane.

Kompanijos sukurti „SunGuard“ serijos produktai yra skirti pastatams skirtingose klimato zonose. Pasaulyje pirmaujantis kompanijos Mokslo bei inovacijų centras kuria inovatyvias stiklo dangų technologijas,  suteikiančias „Guardian“ gaminiams išskirtines savybes. Kompanijos padaliniuose ir gamyklose Šiaurės Amerikoje, Europoje. Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Vidurio Rytuose dirba apie 18 000 darbuotojų.

Daugiau informacijos:

www.sunguardglass.com, www.guardian.com

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką