Parašas – pigiau?
Statyti ketinantis gyventojai turi pasirūpinti kvalifikuotu specialistu, kuris prižiūrės statybų eigą: bus atsakingas už tai, kad projekte numatytas pastatas būtent toks ir iškiltų. A. Vaičiulis teigė, kad prižiūrėtojui dažniausiai mokama mėnesinė alga, visą statybų proceso laiką – pusę metų, metus, kiek vyksta statybos – tiek. Anot jo, įvardinti sumą sunku, nes įkainiai palyginti labai svyruoja priklausomai nuo prižiūrėtojo kompetencijos ir turimos patirties. Statytojai nusprendę, kad techninio prižiūrėtojo darbas per brangus, eina lengvesniu ir pigesniu keliu – nusiperka prižiūrėtojo parašą. Už kelis šimtus litų specialistas pasirašo dokumentą, o namo statyba – pati sau. A. Vaičiulis pabrėžė, kad toks elgesys tik rodo, žmonių nesuvokimą ir nesupratimą, kad sutaupę ten, kur nederėtų, mokės kelis kartus daugiau ateityje.
Pasyvaus namo asociacijos direktorius teigia, kad toks požiūris į statybas Lietuvoje, deja, labai dažnas: „Ten kur atsakingai dirba organizacijos, kurios turi visą valdymo struktūrą, techninių darbas yra kontroliuojamas. Tačiau jei kalbame apie individualų sektorių – tik išimtinais atvejais statytojai ir užsakovai iš tikrųjų nori, kad vyktų tikrasis prižiūrėjimas.
Tačiau jei kalbame apie individualų sektorių – tik išimtinais atvejais statytojai ir užsakovai iš tikrųjų nori, kad vyktų tikrasis prižiūrėjimas, teigė – A.Vaičiulis.
Dabar, kai jau tapo privalu atitinkamo dydžio pastato statybai samdyti techninį pržiūrėtoją, kai kurie lyg ir suprato šio reikalavimo naudą. Ieškoję techninio prižiūrėtojo tik dėl parašo, bet vis dėlto pasirašė tos tikrosios priežiūros sutartis, didžioji dauguma užsakovų liko patenkinti ir suprato tikrąją naudą. Būna skambina mums žmonės ir klausia: „Ar neturit techninio prižiūrėtojo, kuris pasirašytų? Visada pasiūlau, kas gali iš tikrųjų prižiūrėti.“ Vyras teigė, kad sąmoningumas truputį auga, tačiau matyti, kad parašo pirkimo praktika vis dar labai populiari.
Anot A.Vaičiulio daugelis žmonių galvoja, kad techninis prižiūrėtojas – tai tik papildomos išlaidos. Vyras teigė, kad ši „mada“ prasidėjo iškart po nepriklausomybės paskelbimo, nuo tų laikų priimta manyti, kad projektas reikalingas tik statinio pridavimui, o prižiūrėtojas tik padėti parašą – taip išliko iki šių dienų.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pabrėžė, kad statytojai turėtų galvoti ir apie savo saugumą: „Kartais žmonėms atrodo, kad jie patys daug ką išmano, tačiau dažnu atveju taip nėra. Mes nežinome daugybės detalių, kurias puikiai išmano tik specialistai. Techniniai prižiūrėtojai yra tam, kad garantuotų, jog namas iškils toks, koks turi būti. Nesamdydami jų statytojai rizikuoja savo saugumus ateityje.“
D.Matonienė pridūrė, kad žmonės nesuprasdami tikrosios statybų prižiūrėjimo naudos kenkia ne tik sau, bet ir aplinkai. „Statyba jau yra intervencija į gamtą, tačiau netinkamai vykdoma ji gali pridaryti didelės žalos gamtai. Techniniai prižiūrėtojai užtikrina ne tik procesą, bet ir tinkamų, sertifikuotų medžiagų naudojimą, kurios mažiau kenksmingos aplinkai.“
Per daug prižiūrėtojų
A.Vaičiulis įvardijo dar vieną problemos priežastį – per didelis techninių prižiūrėtojų, turinčių atestatys, skaičius. „Techninio prižiūrėtojo atestatų yra išduota apie 15 tūkstančių,toks kiekis labai nužemina šios paslaugos vertę. Kai turime tokį skaičių prižiūrėtojų be darbo, tas parašas tampa būdu, kaip išlaikyti savo atestatą ir be tikros kontrolės greitai užsidirbti kiek nors pinigų. Aš siūlyčiau mažinti prižiūrėtojų skaičių, palikti tik tuos, kurie dirba iš tikrųjų. Nustatyti nebūtų sunku: jei sąskaitos dydis už 6 mėnesius darbo, priklausomai nuo objekto dydžio, yra tik du ar trys šimtai litų ... akivaizdu, kad tai buvo tik parašas. Taigi toks „prižiūrėtojas“ netektų galimybės toliau pasirašinėti. “, – kalbėjo A. Vaičiulis. Anot jo, jeigu įsibėgėtų tikrasis statybų prižiūrėjimas, iš to išloštų visi: ir statytojai, ir rangovai, ir užsakovai, ir patys prižiūrėtojai.
Kai turime tokį skaičių prižiūrėtojų be darbo, tas parašas tampa būdu, kaip išlaikyti savo atestatą ir be tikros kontrolės greitai užsidirbti kiek nors pinigų, – teigė A.Vaičiulis.
Pasyvaus namo asociacijos direktorius pridūrė, kad statytojas, nesamdantis techninio prižiūrėtojo iš tikrųjų, praranda visų pirmą namo kokybę. Išlieka rizika, kad bus nepastebėti užslėpti defektai, jau nekalbant apie proceso ir technologijų išlaikymą. „Techninio prižiūrėtojo nebuvimas daro įtaką tolimesnei namo eksploatacijai. Jei darbai buvo atliekami neprižiūrint, kyla rimtų klausimų ir dėl pastato sandarumo, kuris yra viena iš energinio efektyvumo būtinųjų sąlygų, už kurį po to gyventojui teks mokėti pinigus labai ilgai ...“, – techninio prižiūrėtojo svarbą pabrėžė A. Vaičiulis.
Techninė priežiūra turi garantuoti tikslų projekto atlikimą. Kaip projektuotojas suprojektavo, taip techninis prižiūrėtojas turi atlikti. Turi būti naudojamos numatytos reikiamos medžiagos, technologijos. Namas bus tinkamai pastatytas tuo atveju, jei geras projektas bus tinkamai prižiūrėtas ir įvykdytas, pabrėžė A. Vaičiulis.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
