Didieji nedalyvaus
„Yra daug atvejų, kai bendrovės bankrutuoja, kartais ir dirbtinai, o garantijos už suteiktus darbus nėra. Ši problema išlieka aktuali“, – sako Arvydas Avulis.
Didieji statybų rangovai renovacijos procese sako dalyvauti neketinantys – nedidelės darbų apimtys jų nedomina.
Statybų bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas sako, kad didelėms įmonėms renovacijos atlikimo darbų viešųjų pirkimų konkursuose konkuruoti su mažomis yra beveik neįmanoma, ypač kai svarbiausias renovacijos darbų atlikimo kriterijus tampa kaina, o ne kokybė.
„Mes esame didelė statybų bendrovė ir rimtai žiūrime į garantinius įsipareigojimus, kreipiame dėmesį į kokybę ir žinome, kad atlikus darbus Lietuvoje dar penkerius dešimt metų reikės atsakyti už tai, kas padaryta. O kai visuose konkursuose pagrindinis kriterijus yra kaina, su mažais konkuruoti sunku“, – sako jis.
Panašios nuomonės yra ir „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Jis atkreipia dėmesį, kad renovacijos darbus vykdančiai bendrovei darbus atlikus nekokybiškai ir bankrutavus, už broką neatsakytų niekas – gyventojai liktų be garantinio aptarnavimo.
 |
| Arvydas Avulis |
„Yra daug atvejų, kai bendrovės bankrutuoja, kartais ir dirbtinai, o garantijos už suteiktus darbus nėra. Ši problema išlieka aktuali. Mes siūlėme įstatymų pataisas ir norėjome tvarką pakeisti, tačiau pataisoms nebuvo pritarta. Matome grėsmę, kad prasidėjus renovacijai viena didžiausių problemų bus garantijos užtikrinimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Įstatymo pataisos, kurios esą leistų išspręsti garantijos problemą – profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimas bendrovėms. Draudimo atveju bendrovei bankrutavus už jos klaidas atsakytų draudėjai. Tokioms pataisoms, pasak A.Avulio, pasipriešino statybininkų asociacija ir draudimo įmonės.
Maksimalią kainą viršys
Per liepos – rugpjūčio mėnesius Aplinkos ministerija planuoja patvirtinti parengtus 839 investicijų planus.
Konkurse atlikti renovacijos darbus iš viso dalyvavo 53 bendrovės, didžioji dalis jų – rinkos senbuvės dirbančios pelningai. Tačiau yra ir išimčių – darbų sąraše yra ir kelios didesnės statybų bendrovės, kurios dirba nuostolingai. Pavyzdžiui, „Vėtrūna“, kurios nuostoliai pernai siekė 69 mln.litų, taip pat „Mitnija“, patyrusi 3 mln.litų nuostolį.
Kai kurios konkurse dalyvaujančios bendrovės jau dabar užsimena, kad renovacija gyventojams netrukus turėtų brangti – brangstant statybinių medžiagų kainoms atlikti darbų už anksčiau numatytą kainą nepavyks.
Bendrovė „Dauniškis ir ko“, kuri jau vykdo trijų namų renovaciją ir neseniai gavo leidimus pradėti dar 4 namų renovaciją, vadovas Alvydas Rudokas sako, kad Centrinėje pirkimų organizacijoje (CPO), per kurią vykdomi viešieji pirkimai, prieš metus įregistruota maksimali renovacijos kaina turėtų būti padidinta.
„Dar keletas mėnesių ir bendrovės nesutilps ir į maksimalią kainą. Tai lems, kad bus mažiau norinčių dalyvauti. Reikia, kad įmonėms būtų leista pakelti maksimalią darbų kainą“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina siūlymus taikyti privalomą draudimą statybų bendrovėms, pašnekovas sakė, kad tam nepritaria – esą tai būtų tik papildomas apsunkinimas rangovams, o apsaugai užtektų ir atlikimo darbų laidavimo, jei tam būtų numatyta „protinga suma.“
Ruošia saugiklius
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad AM šiuo metu kaip tik ruošia saugiklius, padėsiančius užtikrinti, jog darbai bus atlikti kokybiškai.
„Visi reikalavimai bus sudėlioti galutiniame variante rangos sutartyse. Pirkimai bus vykdomi per CPO, ten susidės kokybiniai parametrai, apimtys, darbas, rekomenduosime sutartyse sudaryti galutinį atsiskaitymą daryti po metų laiko, palikti 10 ar 15 procentų“ – sako V.Mazuronis.
 |
| Valentinas Mazuronis |
Jis taip pat užsimena, kad norint užtikrinti kokybiškus renovacijos darbus ir darbų atlikimo garantiją, geriausia būtų apsidrausti, tačiau draudimo ir statybų bendrovėms tam pasipriešinus, ketinama dalį pinigų įmonėms mokėti po metų nuo darbų pabaigos – kad praeitų visi metų sezonai ir išryškėtų galimi trūkumai.
Paklaustas, kas garantuos, kad statybos įmonės sugebės kokybiškai atlikti darbus, kai vienas pagrindinių viešųjų pirkimo konkursų yra maža kaina, ministras aiškino, jog tai – jau bendrovių rūpestis. Esą svarbiausia joms atitikti numatytus energetinio efektyvumo kriterijus, o kaip tai padaryti, spręs įmonės.
„Jei bendrovė deda didelius pinigus į sieną, o tai duoda nedidelį efektą, gal geriau daugiau skirti langams ar investuoti į šilumos sistemą. Renovacijos projektai yra pastato ištyrinėjimas ir optimalių investicijų atradimas“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Žada statybininkų trūkumą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuodamas renovacijos perspektyvas Lietuvoje aiškino, kad pagrindiniai barjerai, kurie anksčiau slopino renovacijos procesą, dabar pašalinti.
„Pirma, anksčiau didelė dalis gyventojų nenorėjo tiesiogiai prisiimti finansinių įsipareigojimų. Ši problema išspręsta juos perleidžiant savivaldybėms ar jų įmonėms. Be to, nutarus panaikinti kompensacijas už šildymą tiems, kurie atsisako renovuoti namus, nenorinčių atlikti renovacijos darbus gerokai sumažėjo“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, renovacijos sėkmė didele dalimi priklausys nuo savivaldybių – joms palikta nemažai laisvės įgyvendinant projektus.
AM perspėja, kad prasidėjus renovacijai pritrūks darbuotojų ir svarsto, kaip šį trūkumą spręsti.
Kalbintų statybos įmonių vadovai aiškina, kad trūkumas jaučiamas dar neprasidėjus masinei renovacijai.
„Statybų apimtims kritus, nemaža dalis statybininkų išėjo į kitas sritis ar išvažiavo į užsienį. Likusios įmonės sumažino darbuotojų skaičių, o pritraukti naujų greitai nėra taip paprasta – dvigubai sumažinti galima iškart, o atgal pritraukti sunku: Kai žmogus kurį laiką nedirba, jis praranda kvalifikaciją“, – S.Putrimas.
A.Avulis pridūrė, kad Lietuvos statybų bendrovėms labai sunku konkuruoti su Skandinavijos šalių įmonėms, kurios nesunkiai gali pasiūlyti keletą kartų didesnę sumą. Be to, pasak jo, paskui statybininkus į Skandinavijos šalis neretai skuba ir Lietuvos bendrovės.
Vis dėlto, N.Mačiulis sako nemanantis, kad specialistų trūkumas bus problema.
„Manau baimė, kad pritrūksime darbuotojų, nėra pagrįsta, nes atliekant renovaciją daugiausiai reikia žemos kvalifikacijos darbuotojų. Turint omenyje tai, kad Lietuvoje yra 180 tūkst. bedarbių, jų rasti neturėtų būti sunku. Galų gale, statybininkus galima susigrąžinti ir iš užsienio valstybių. Jei renovacija įsibėgės taip, kad pritrūksime statybininkų, tuo galėsime tik džiaugtis“, – šypteli ekonomistas.
