Svarbiausia – nepakenkti žmonėms
E.Meškauskienė kiekvieno statinio paskirtis ir naudojimas, visų pirma neturi pakenkti aplinkai ir šalia esantiems pastatams: „Reikėtų pradėti nuo to, kas yra statinio paskirtis. Tai – pagrindinis jo naudojimo tikslas. Paskirtys gali būti įvarios, pradedant nuo žmonėms gyventi iki ūkiniai, komerciniai ar kitai veiklai atlikti.
Pagrinidinė užduotis, kad statinys atitiktų saugos ir jame planuojamos veiklos privalomuosius reikalavimus. Tai yra, jei numatyta vykdyti kokius nors techninius darbus, jokiu būdu jie negali pakenkti šalia esantiems pastamas ar gyvenantiems žmonėms.“
Svarbiausias ir pagrindinis žingsnis – bendraturčių ar kitų pastato gyventojų sutikimas, – teigė E.Meškauskienė.
Anot Statybos ir būsto departamento vedėjo pavaduotojos, Statybų įstatymu stengiamasi „įdiegti visus įmanomus saugiklius“, kad būtų apsaugoti žmonės ir teritorijos. „Svarbiausias ir pagrindinis žingsnis – bendraturčių ar kitų pastato gyventojų sutikimas. Tai yra pagrindinė apsaugos priemonė. Esame numatę ir atvejų, kai nereikia net bendraturčių sutikimo – tada, kai jiems nesudaromi trukdžiai – pavyzdžiui, prekyba internetu. Tačiau, jei žmogus sugalvojo atidaryti kirpyklą daugiabutyje, turime pagalvoti, kad bus naudojami chemikalai, ir panašūs dalykų, tada – jau kitas reikalas. Bendraturčių parašai tokiais atvejais būtini.“
E.Meškauskienė pridūrė, kad norint ką nors statyti nuosavybės teisėmis niekam nepriklausomame pastate, nepavyks išvengti minėtos procedūros. Tokiu atveju turi būta sutarta su žemės sklypo, teritorijos savininku, valdytoju ar naudotoju.
Procedūrų mažiau
Prieš priimtas įstatymo pataisas gyventojas, nepriklausomai nuo to, ką ketina daryti, turėjo rengti visą statybų planą. Ši procedūra ne tik kainuodavo daugiau pinigų, bet užimdavo ir daugiau laiko.
Jei žmogus sugalvojo pakeisti paskirtį ir padaryti remontą, tam jau nereikia viso statybų plano,“ – kalbėjo E.Meškauskienė.
„Anksčiau visada gyventojas turėdavo rengti visą statybų projektą, o dabar tai priklauso nuo to, ką daryti numato. Daugeliu atveju, jei numatoma veikla priskirta esamai namo paskirčiai, užtenka tik bendrabučių pritarimo. Jei žmogus sugalvojo pakeisti paskirtį ir padaryti remontą, tam jau nereikia viso statybų plano,“ – teigė E.Meškauskienė.
Anot jos nuo šiol, jei gyventojas numato tik remonto darbus, viso projekto rengti jam nereikia – kartais užtenka tik aprašo: „Jei jau gyventojas jau turi bendraturčių sutikimą, toliau turi sudaryti statybų projektą. Viskas priklauso nuo numatomų darbų, ar planuojama atlikti paprastąjį remontą, ar konstruktyvų.
Paprastajam remontui – gali užtekti aprašo, jį turėdamas gyventojas kreipsis į savivaldybę ir gaus statybas leidžiantį dokumentą. Minėtu atveju gyventojai sutaupo pinigų, nes net darydami paprastąjį remontą turėdavo samdytis specialistą, kuris sudarytų pilną statybų projektą.“
E.Meškauskienė teigė, kad ir patys statytojai turėtų galvoti ne tik apie tai, kaip greičiau atlikti visas numatomas procedūras. Svarbu kiekvienam galvoti apie aplinką – kaip jai nepakenkti. Anot jos, paskirties keitimas yra susijęs ir su aplinkosaugos klausimais. Tokiu būdu galime prikelti naujam gyvenimui apgriuvusius ir jau nebenaudojamus pastatus, sutvarkyti gamtą ir aplinką. Taip pat ir sutvarkyti užterštas teritorijas, gruntą, tačiau, jei teritorija yra užteršta, tai būtinai turi būti nurodyta projekte, kalbėjo E.Meškauskienė.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
