Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Stiklo fasadas – šilumos energijos auka vardan estetikos

Stiklo fasadas
„Scanpix“ nuotr. / Stiklo fasadas
Šaltinis: 15min
0
A A

Stiklo fasadas – estetika ir puikus architektūrinių užduočių sprendimas. Retas drįstu su tuo ginčytis. Tačiau ar stiklo fasadas tinkamas Lietuvos klimato sąlygoms, ar jis isšprendžia energinio pastato efektyvumo klausimus? Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybinių konstrukcijų katedros lektorius Nerijos Meslinas neslėpė, kad siekiant itin gero namo energinio efektyvumo stiklo fasado rinktis veikiausiai nereikėtų. Bent jau kol kas, nusijuokė jis – kas žino, gal po keliasdešimties metų technologios įveiks ir šią užduotį.

– Naujų pastatų fasadui – ar tai būtų biurai, ar namai – stiklas pasirenkamas vis dažniau? Kokios pagrindinės to priežastys? Mada? – klausėme N.Meslino.

– Na, pagrindinės priežastys, kodėl nusprendžiama rinktis fasadą veikiausiai estetika ir šviesa, priežiūros paprastumas. Stiklas puikiai išsprendžia nemažai architektūrinių užduočių, o taip pat, nerasime jokio kito fasado, kuris įleistų į pastatą tiek šviesos.

– Neretai sakoma, kad nors ir gražu, Lietuvoje stiklo nereikėtų rinktis fasadui – dėl to patiriami šilumos energijos nuostoliai, ar tai tiesa?

– Tai yra tiesa. Šalies, kur vasarą temperatūra gali siekti 30 laipsnių karščio, o žiemą tiek pat šalčio, pastatams stiklas siena, nekalbame apie langus, nėra labai tinkamas pasirinkimas. Jei kalbama apie biurus, gal dar įmanoma, bet gyvenamiesiems namams – tikrai nerekomenduotina, jei norima taupyti šilumą. Tendencija tokia, kuo daugiau stiklo, tuo daugiau energijos rizikuojame prarasti. Tai susiję būtent su klimato sąlygomis, šalims, kur temperatūra stabilesnė, svyruoja apie tarkime 10–20 laipsnių šilumos – kas kita.

Jei kalbama apie biurus, gal dar įmanoma, bet gyvenamiesiems namams – tikrai nerekomenduotina, jei norima taupyti šilumą.

– Ar galima tikėtis, kad ateityje šį stiklo „minusą“ naujosios technologijos nesunkiai išspręs?

– Išties sunku pasakyti. Šiuo metu to negaliu pasakyti. Bet kas ten žino – galbūt. Reikia tikėtis.

– Kalbant apie medžiagos ekologiškumą, draugiškumą aplinkai. Ar stiklą galima tokiu pavadinti?

– Manau, kad šiuo klausimu, jis nelabai kuo skiriasi nuo daugelio kitų medžiagų. Vienas iš statybinių medžiagų ekologiškumo rodiklių – kiek CO išskiriama į aplinką jį gaminant, o šiuo klausimu stiklas gamyba neišsiskiria nei gerąja, nei blogąja prasme.

– Palyginti su kitomis pastatų fasadui naudojamomis medžiagomis, ar stiklas patvarus? Kiek jis gali tarnauti?

– Aišku, tai labai priklauso nuo to, kokį stiklą naudosime. Tačiau kalbant apie tikrai kokybišką gaminį, jis galėtų tarnauti apie 80 ar net 100 metų, bėda kita – jos tvirtinimo konstrukcijos, kurios, deja, ne visi montavimo konstrukcijų elementai ir sandarinimo medžiagos tiek neatlaiko.

– Ką patartumėt tiems, kurie vis dėlto nusprendžia įrengti stiklinius fasadus. Ar yra dalykų, kuriuos būtina žinoti?

– Na, vienas iš praktinių patarimų būtų nenaudoti stiklo pirmo aukšto fasadui, nes vandalizmo atveju, jis jau niekaip neišgelbės pastato. Norint apsaugoti nuo vandalizmo reiktų rinktis šarvuoto stiklo gaminius. O jei statinio architektūra reikalauja didelio stiklo kiekio, būtina lygiagrečiai ieškoti efektyvių pastato šildymo, vėsinimo ir vėdinimo būdų. Taip pat reikėtų rinkti patikimus stiklų gamintojus, kurių gaminiai turėtų akredituotų laboratorijų patvirtintus atitikties dokumentus. Taip pat gaminiai turi būti sumontuoti griežtai laikantis gamintojo montavimo instrukcijų.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Stiklas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką