Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teritorijų planavimo naujovės gulė ant savivaldybių pečių

Nuo 2014 metų pradžios įsigaliojusio naujo Teritorijų planavimo įstatymo tikslas – sutrumpinti statyti užsimojusių gyventojų kelią nuo idėjos iki rakto. Nuo šiol gyventojai galės nesirūpinti daug laiko prarydavusiu detaliojo plano rengimu, dabar tai – savivaldybių atsakomybė. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad savivaldybės tiesiog susigrąžino kitiems perleistą, bet joms privalomą funkciją – rūpintis miesto plėtra.
Akademinio miestelio planas
Teritorijos planas

Prieš įsigaliojant naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymui statybas planuojančiam gyventojui tekdavo įveikti tokius etapus: parengti detalųjį planą, imtis statybos techninio plano rengimo ir galiausiai statyti.

Nuo šių metų trijų žingsnių programa gyventojams sutrumpėjo – jei nėra pažeidžiamas miesto bendrasis planas, gyventojui tereikia sutelkti jėgas į statybų techninio plano rengimą. Detalusis planas tapo tik savivaldybių reikalu.

Savivaldybėms – didesnė atsakomybė

Ankstesnis įstatymas leido savivaldybei nusimesti atsakomybę – pavesti detaliuoju planu pasirūpinti patį gyventoją. Naujasis įstatymas numato, kad nuo šiol tokio pasirinkimo nebus – detaliaisiais planais rūpinsis tik savivaldybės.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir M.Narmontas teigė, kad šis įstatymas padidins savivaldybių atsakomybę už miestų plėtrą.

Šis įstatymas padidina ne savivaldybės vaidmenį Teritorojų planavimo įstatyme, o jos atsakomybę, – teigė V.Mazuronis.

„Šis įstatymas padidina ne savivaldybės vaidmenį Teritorojų planavimo įstatyme, o jos atsakomybę.

Savivaldybių ar departamentų architektai remdamiesi bendraisias planai iškelia tam tikras sąlygas, taigi padidėja jų atsakomybė. Taip pat ir administracijos direktoriaus – jis savo parašu nuo šiol gali pakeisti žemės paskirtį, “ – savivaldybių vaidmenį naujajame įstatyme vertino ministras.

V.Mazuronis pabrėžė, kad nerengdami detaliojo plano gyventojai sutaupys laiko planuodami statybas. Detaliųjų planų rengimas, anot ministro, priklausomai nuo objekto užtrukdavo nuo pusės iki dvejų metų.

M.Narmontas atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė nuo šiol atliks tai, ką ir turi atlikti: „Nuo pat pirmojo Teritorijų planavimo įstatymo teritorijų planavimas buvo savivaldybių savarankiškoji funkcija ir teisė. Per 18 jo galiojimo metų dėl pinigų ar profesionalų stygiaus viskas vyko ne taip, kaip tikėtasi.

Savivaldybės turėjo galimybę perleisti teritorijų planavimo orgranizavimą kitiems asmenims, o dabar – tokios galimybės nebus. Šis įstatymas padidina būtent savivaldybės atsakomybę. Neliko galimybės kam nors perleisti organzavimo – arba darai pats, arba neplanuoji. Šis pokytis parodys, kaip savivaldybės geba tvarkytis.

Manau, kad atsiras konkurencinė kova, tos savivaldybės, kurios planuos, kurios turės geresnius planus, pritrauks ir daugiau investicijų.“

Privers pasitempti

Savivaldybės atidėdamos detaliojo plano rengimą vėlesniam laikui, paliktų miesto plėtrą savieigai. Toks žingnis vestų prie neorganizuotos ir nedarnios statybos. Tačiau baimę, kad minėtas įstatymas prives prie chaotiškos miestų plėtros ir nustums aplinkos apsaugos svarbą į antrą planą, M.Narmontas vadina nepagrįsta: „Savivaldybės nuo šiol pačios atsakingos už tai, kas vyksta jų mieste. Tai parodys, kaip tvarkosi viena ar kita savivaldybė.

Savivaldybės nuo šiol pačios atsakingos už tai, kas vyksta jų mieste. Tai parodys, kaip tvarkosi viena ar kita savivaldybė, – kalbėjo M.Narmontas.

Aplinkos apsaugos aspektas taip pat nepamiršamas, jis tiesog yra perkeliamas į kitą etapą. Naujasis įstatymas numato, kad kai nėra detaliojo plano, rengiami projektiniai pasiūlymai.Tai papildoma techninio projekto stadija, kai išnagrinėjami ne tik aplinkosaugos, bet ir kiti klausimai.

Mes sutaupome laiko neplanuodami, bet plačiau pažvelgiame į kai kuriuos techninio projekto aspektus.“

M.Narmontas pabrėžė, kad aplinkosaugos klausimas negali būti pamirštas, nes jis tiesiogiai susijęs su teritorijų planavimu, kuris būtent ir užtikrina miestų vystimo darną.

Vilniaus Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys teigė, kad svarbu, jog dabar savivaldybės gali priimti daugiau sprendimų pačios, taip pagreitindamos kai kuriuos procesus. „Galime greičiau išduoti statybų techninio projekto rengimo specialiuosius architektūrinius reikalavimus arba galime spręsti ne teritorijų planavimo, o ir formavimo projektus.“

A.Blotnys pabrėžė, kad nuo šiol savivaldybės turės kurti detaliuosius namus ištisiems kvartalams: „Jeigu gyventojas nori statyti, kur yra numatyta, kur yra detalusis planas, tai problemų nekyla. Bet jei statybos planuojamos viduryje lauko, juk nežinome, kur bus tiesiamos gatvės, kur kada nors stovės mokykla. Dabar turėsime daryti detaliuosius planus ne mažesnių teritorijų, o didesnių – kvartalų.“

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius