Plika akimi nepastebėsi
Žinoti, ar namas yra gerai apšiltintas ar ne, o jei atsakymas pastarasis – kur yra „silpniausios“ pastato vietos, aktualu kiekvienam gyventojui, juk tai glaudžiai susiję ir su už namo šildymą gaunamomis sąskaitomis. Natūralu, kad plika akimi visų namo „ligų“ nepastebėsi, tikrajai namo būklei įvertinti reikalingi specialūs tyrimai, kurie atliekami termovizoriumi. Tiesa, norint atlikti namo termoviziją, tai reikia daryti šaltuoju metų laiku, tikrinti pastato šilumos pralaidumą geriausia esant dideliam vidaus ir lauko temperatūrų skirtumui. Taigi pageidautina, kad lauke temperatūra būtų žemesnė nei 5 laipsniai šalčio.
„Termovizorius tai yra fotoaparatas, kuris daro šilumines nuotraukas, jis fiksuoja infroraudonuosius spindulius. Darant termovizines nuotraukas fotografuojamas paviršius, priklausomai nuo jo temperatūros nuotraukoje atitinkamos vietos matomos tam tikromis spalvomis. Spalvų gama nuo šilčiausios spalvos raudonos pereina prie šalčiausios – mėlynos. Nuosekliai žiūrint tai būtų raudona, geltona, žalia, violetinė ir galiausiai mėlyna spalvos“, – apie termovizorių pasakojo E.Petrauskas.
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas teigė, kad termovizinės nuotraukos kone paprasčiausias būdas patikrinti, ar mūsų namo sienos nėra „kiauros“.
Silpniausia vieta – langai
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas teigė, kad termovizinės nuotraukos kone paprasčiausias būdas patikrinti, ar mūsų namo sienos nėra „kiauros“.
„Jeigu siena yra gerai apšiltinta, nuotraukoje ji tolygiai nusidažys mėlyna spalva. Tai reikš, kad sienos paviršius yra šaltas, jo temperatūra faktiškai yra lygi lauko temperatūrai. Jeigu kuri nors sienos paviršiaus vieta yra apšiltinta netinkamai, kitaip tariant, šiluma išeinanti per sieną į lauką sušildo išorinį sienos paviršių, nuotraukoje ta vieta nusidažys jeigu ne raudona, kas būtų itin blogai, tai geltona ar žalia spalvomis“, – ką rodo termovizinės nuotraukos pasakojo E.Petrauskas.
„Pažymėtina, kad jeigu norima patikrinti, kaip gerai yra apšiltinta siena, kur buvo panaudota vėdinama termoizoliacinė sistema, t.y. įrengtas vėdinamas fasadas, tikrinimą termovizoriumi reikėtų atlikti iš vidaus. Tuo atveju nuotraukoje esančios šaltų spalvų vietos (violetinė, mėlyna) rodys neapšiltintas ir blogai apšiltintas sienų vietas“, – perspėjo Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Paklaustas, kokią namų „ligą“ dažniausiai išduoda termovizinės nuotraukos, E.Petrauskas įvardino langų angokraščius. „Šios vietos dažniausiai yra nepakankamai apšiltintos. Yra du šios problemos sprendimo būdai. Pirma, montuoti mažesnio perimetro langus, antra – platinti langų angas ir montuoti langus juos atitraukiant į išorę – montuoti išorinėje sienos plokštumoje“, – patarė specialistas. Tačiau, anot jo, dėl didelių kaštų, tai daroma tik pavieniais atvejais.
Termovizinės nuotraukos gera pagalba gyventojams, neplanuojantiems kardinalaus namo remonto, tačiau norintiems savo jėgomis padidinti namo energinį efektyvumą ir sutaupyti šildymui išleidžiamų lėšų. Nuotraukos parodo „silpniausias“ pastato vietas, kurias „išgydžius“ namo energinis efektyvumas, tikėtina, kiek padidės. Be to, termovizinės nuotraukos ne visada daromos tik siekiant identifikuoti problemą, kartais jos pasitelkiamos kaip kontrolės priemonė – patikrinti, ar tinkamai atlikti remonto darbai.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kaip svarbu rūpintis pastatų energiniu naudingumu. To nedarantys gyventojai ne tik švaisto savo pinigus, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai primena, kad prastos būklės pastatų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių, kuriuos turėtume itin tausoti.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
