Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vykdant pastato renovaciją įsiklausyta į bendruomenės poreikius

Namas
„Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ (BUPA) nuotr. / Namas
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Nors Vilniuje būstų modernizacija tik įgauna pagreitį, sostinės G. Vilties gatvėje stūksančio šimto butų namo (nr. 18) gyventojai nuo praeitų metų pabaigos jau gali džiaugtis kokybiškai atliktos renovacijos teikiama nauda ir pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Namo bendrijos pirmininkas Antanas Šackus, inicijuodamas renovacijos procesą, turėjo apsiginkluoti geležine kantrybe ir atkakliai siekti rezultato, kuriuo šiandien patenkinta visa namo gyventojų bendruomenė: šildymo ir karšto vandens išlaidos sumažėjo perpus, pasiekta B namo energetinio naudingumo klasė, o ant pastato stogo jau nebeauga „medeliai“.

Renovaciją paskatino rudenį persmelkiantis šaltis

Šildymo ir karšto vandens išlaidos sumažėjo perpus, pasiekta B namo energetinio naudingumo klasė, o ant pastato stogo jau nebeauga „medeliai“. 

Pasak A. Šackaus, pradėti daugiabučio modernizaciją reikėjo dėl prastos pastato būklės, namo gyventojams kėlusios didelį diskomfortą: „Prakiuręs stogas – kiek darai ir taisai, vis prakiurę tai vienur, tai kitur. Užsisėja beržiukai, išauga medelis, padaro skylę, per visą namo ilgį pradeda tekėti vanduo.

Ypač šalta būdavo penktame aukšte – šiluma paprasčiausiai išeidavo. Apačioje, pirmuose aukštuose irgi šalta būdavo: nesandaru, sienos pradeda irti, rudenį jos drėksta, įšąla visi kambariai.“ Bendrijos pirmininko teigimu, pastato vamzdynas taip pat buvo sukiužęs, taigi iškilo būtinybė griebtis veiksmų.

Taip pat skaitykite:  Vamzdynų keitimo filosofija daugiabutyje

Modernizacijai pritarė ne visi

Ėmęsis iniciatyvos, A. Šackus pradėjo rinkti parašus, reikalingus norint pradėti pastato renovacijos procesą. „Žinoma, buvo ir tokių, kurie nenorėjo jokios renovacijos – surinkau 70 proc. namo gyventojų, kurie sutiko renovuoti, parašų. Visų parašų nebuvo būtina surinkti.“

Kai kurie kaimynai priešinosi ir nenorėjo dėti plastikinių langų, kiti abejojo radiatorių keitimo būtinybe. Vyresni namo gyventojai reiškė nepasitikėjimą būsimais darbų vykdytojais ir finansiniu projekto skaidrumu. Vis tik susitikimai, pokalbiai ir diskusijos leido pasiekti daugumos namo gyventojų pritarimą modernizacijai.

Darbų vykdytojai geranoriškai klausė bendrijos pirmininko ir valstybės paskirto statybų techninio prižiūrėtojo nurodymų. 

Kaip teigia A. Šackus, jau vykdant darbus „nebuvo minties, kad kažkas galėtų iš renovacijos pasipelnyti“: visos užduotys buvo atliekamos pagal iš anksto numatytą sąmatą, laikantis projektuose įrašytų nuostatų, o darbų vykdytojai geranoriškai klausė bendrijos pirmininko ir valstybės paskirto statybų techninio prižiūrėtojo nurodymų – bendruomenės balsas buvo svarbus kiekviename darbų vykdymo etape.

Specialistai atsižvelgė į reikalavimus

Pastato renovacijos procesui užkurti reikalingas investicijų projektas buvo paruoštas konkursą laimėjusių specialistų. „Specialistai aukštos klasės, labai gerai paruošė projektą, o aš visapusiškai dalyvavau projekto ruošime. Netgi sakiau, kokios kainos turi būti: pavyzdžiui, stogo renovacijos – 210 tūkst. Lt, sienų šiltinimo – 750 tūkst. Lt. Sakiau, jei šios sumos bus viršytos – projekto nepasirašysiu“, – kalbėjo A. Šackus.

Susigaudyti administraciniuose reikaluose padėjo ir Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojai. „Netgi direktorius, kada nueini, be eilės priima, padeda spręsti visus iškylančius klausimus.“

Taip pat skaitykite: 5 klausimai apie techninį projektą

Galutinė namo modernizacijos kaina – 2 mln. 29 tūkst. Lt (kiek mažiau nei 600 tūkst. eurų). 40 proc. darbų sumos kompensavo valstybė, o gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą (viso 13 butų), renovacija nekainavo nieko – valstybė padengė 100 proc. darbų sumos ir visas kredito įmokas. A. Šackus džiaugiasi, kad viską padaryti spėta tuo metu, kai valstybės parama modernizavimo projekto rengimui, statybos techninei priežiūrai siekė 100 proc.

Už modernizaciją vidutinis 50 kv. m. butas per 20 metų turi sumokėti 12 tūkst. litų (beveik 3,5 tūkst. eurų). „Kad nereikėtų mokėti 3 proc. palūkanų, kai kurie jau sumokėjo 30 proc. visos sumos už įgyvendintą renovaciją, šiais metais kai kurie žada sumokėti dar po 20 proc.“, – pasakojo A. Šackus.

Išlaidos sumažėjo perpus

A. Šackus džiaugsmingai vardija renovacijos metu atliktus darbus. „Balkonai nauji, nėra senų ir išpuvusių rėmų, visur įstatyti vienodi stiklai, apdaila vienoda. Išvalyta ir atnaujinta ventiliacija butuose, kad trauka būtų. Pakeisti lietaus vamzdynai, kad vandens nutekėjimas būtų geras. Kanalizacijos vamzdynas sutvarkytas, pakeisti rūsio, koridoriaus langai. Atnaujintas fasadas, apšiltintos sienos, rekonstruotas pastato stogas, įgyvendinta šildymo apskaitos automatizacija – ant kiekvieno radiatoriaus yra dalikliai, taigi pagal jų parodymus žinomas kiekvieno kambario šilumos suvartojimas.“

Komunalinės išlaidos už šildymą ir karštą vandenį dažnu atveju sumažėjo per pusę, taigi būsto modernizacijos projektą bendrijos pirmininkas laiko sėkme. „Be to, nereikia drebėti, kad namo viršuje ar apačioje šalta – visi pajuto didelę renovacijos teikiamą naudą“, – teigė A. Šackus.

BETA-mazas
 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką