„Vadinamoji kompleksinė renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai namai, o ištisi gyvenamieji rajonai, kai sutvarkoma aplinka, modernizuojami infrastruktūros objektai, – vienas svarbiausių šiuolaikinės būsto politikos veiksnių. Todėl jį būtina numatyti JT darnaus būsto chartijoje, kurios tikslas – visoms valstybėms padėti siekti tinkamo, prieinamo, darnaus ir sveiko būsto, mažinant neigiamą poveikį aplinkai“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pagrindinis tikslas – ne pavienių namų modernizavimas, o kuo palankesnės teisinės bazės kompleksinei renovacijai sukūrimas.
JT Būsto ir žemės valdymo komitetas buvo supažindintas su Lietuvos daugiabučių namų modernizavimo patirtimi. Mūsų šalyje renovacija vyksta nuo 2013 m., įdiegus naują jos modelį. Tačiau, Daivos Matonienės žodžiais, pagrindinis tikslas – ne pavienių namų modernizavimas, o kuo palankesnės teisinės bazės kompleksinei renovacijai sukūrimas.
Labai daug dėmesio skiriama savivaldybių iniciatyvai. Siekiama, kad jos į savo teritorijų plėtros programas įtrauktų gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų, infrastruktūros objektų – šilumos gamybos ir perdavimo tinklų, privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų, automobilių parkavimo vietų, apšvietimo – atnaujinimą, gyvenamosios aplinkos – žaliųjų, poilsio, rekreacinių zonų – sutvarkymą.
Kompleksinis gyvenamosios aplinkos atnaujinimas padeda įgyvendinti darnios plėtros principus – mažiau suvartojama energijos, pradedant jos gamyba, perdavimu ir baigiant galutiniu vartotoju, į orą išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gerėja gyvenimo sąlygos ir aplinka.