Aplinką tausojančių renovacijos priemonių spektras labai platus. Vienos populiariausių yra terminiai saulės kolektoriai, kur sukaupta saulės energija panaudojama karšto vandens paruošimui, fotovoltinės saulės modulių jėgainės, , elektros energija aprūpinančios bendrojo naudojimo patalpas.
Vienu ekologiškiausių šių laikų šildymo sprendimų laikomi šilumos siurbliai – ekologiški įrenginiai, neišskiriantys į aplinką jokių teršalų. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio (grunto, vandens ar oro) šilumos siurblio pagalba išgaunama šiluma yra atiduodama daugiabučio šildymo sistemai.
Tačiau visos priemonės, gerinančios daugiabučio namo energinį efektyvumą ir butų savininkų gyvenimo kokybę, padeda kovoti ir su klimato kaitos problema – didelis energinis daugiabučio efektyvumas CO2 emisiją sumažina, nes reikia daug mažiau energijos jam sušildyti.
Mažesnis CO2 pėdsakas
Senų daugiabučių namų, kur didelė dalis šilumos energijos iššvaistoma pro sienų plyšius (38 proc.), nesandarius langus (26 proc.), neapšiltintą stogą (11 proc.) apšildymui reikia pagaminti kur kas daugiau šilumos energijos. Tuo pačiu į orą išmetamas didesnis anglies dvideginio kiekis.
Atnaujinus senus daugiabučius, sutaupoma 50–70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Nuo 2013 metų šalyje jau renovuota daugiau nei 2800 daugiabučių. BETA duomenimis, vieno renovuoto daugiabučio CO2 emisijos vidutiniškai sumažėja 62,5 tonų per metus.
Pastebima, kad daugiabučių namų gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis taip pat auga: remiantis naujausių tyrimų rezultatais, net 64 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų savo name norėtų įsidiegti tokio tipo priemones.
Ne privalumas – būtinybė
Svarbu pažymėti, kad šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas yra ne tik privalumas, bet būtinybė.
Pagal naujausius reikalavimus didesniuose nei 1500 kv. m ploto renovuojamuose daugiabučiuose namuose, esant techninėms galimybėms, privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, pavyzdžiui, bendroms patalpoms apšviesti ir pan. Taip ženkliai sumažinant šioms reikmėms suvartojamos energijos kiekį.
Skatina ir valstybė
Energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą skatina ir valstybė, skirdama 30 proc. paramą iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. Todėl renovuotuose daugiabučiuose atsinaujinantys energijos šaltiniai atsiperka dar greičiau.
Pasinaudojus valstybės siūloma parama, galima daugiabutis namas tampa nepriklausomas nuo išorinių tiekėjų ir energiją šilumai, karštam vandeniui ir elektrai gali gamintis naudodamasis šilumos siurbliais, saulės jėgainėmis ar kitais atsinaujinančios energijos įrenginiais.
Kompensacinė valstybės išmoka teikiama tiems paramos gavėjams, kurie jau įgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir pasiekė ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą bei ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
Taip pat į valstybės paramą gali pretenduoti ir šiuo metu įgyvendinami projektai, planuojantys pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą bei ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
