Vieta: Gimarainsas, Portugalija.
Realizacija: 2014 m.
Plotas: 1500 kv. m.
Projekto tikslas buvo integruoti šiuolaikiškam gyvenimui reikalingus elementus į autentiškas, itin daug originalumo išsaugojusias erdves. Kitaip tariant, ir ūkinio pastato interjerą, ir eksterjerą paversti moderniu, tinkamu gyventi šiuolaikiškiems žmonėms, pernelyg nepažeidžiant namo ir jo aplinkos pradinės išvaizdos. „L“ formos pastatas yra orientuotas į pietus ir turi įrengtus keturis aukštus. Taigi, vietos fantazijai pasireikšti tikrai buvo.
Pirmo aukšto gyvenamosios erdvės nusidriekia iki cokolinio aukšto. Jos į bendrą visumą sujungia pagrindinį įėjimą, didžiuosius akcentinius laiptus ir verandą, kuri tarsi išplaukia iš akmeninio fasado, taip sustiprindama ir pabrėždama akmeninio fasado didybę.
Cokolinį aukštą su pirmuoju aukštu jungia išraiškingi masyvūs spiraliniai laiptai, kurie veda į socialines erdves. Architektė Elisabete de Oliveira Saldanha pasižymi kaip itin talentinga laiptų kūrėja. Šie sunkūs spiraliniai laiptai žavi savo kontrastinga forma bei medžiaga. Jie panašūs į besisukantį lengvą baltą kaspiną, o marmurinės pakopos suteikia interjerui solidumo, santūrumo bei tam tikros brandžios prabangos. Iš svečių kambarių nusidriekia grakštūs, balti, lakuoti, plieniniai, griežti, „zigzago“ formos laiptai, vedantys tiesiai ant stogo. Taip pat interjere atsiranda ir mediniai laiptai, prasidedantys tarsi nuo darbo stalo pakopos, taip pratęsdami ir sujungdami vieną erdvę su kita.
Kad viduje tilptų apvalus baseinas, taip pat sporto salė, žaidimų kambarys, muzikos kambarys ir žiemos sodas, architektė sumanė iškasti išties nemažas patalpas po žeme.
Gyvenamieji kambariai buvo praplėsti į išorę. Kaip ir visas pastatas, žinoma, į pietų pusę. Čia atsiveria idiliškas kiemo vaizdas bei pagrindinis elementas – baseinas. Jis 18-ojo amžiaus namo fone tarsi atstovauja šiuolaikiškumui. Taip pat šalia yra ir kitos bendravimui skirtos erdvės – terasa bei poilsio zona.
Antrame aukšte yra įrengtos privačios patalpos. Kylant aukštyn nuo svetainės kambario, antrame aukšte, bokšte, pasitinka darbo kambarys, kuriame kartu įrengta ir biblioteka. Pagrindiniame namo kambaryje – svetainėje – vyrauja labai stiprus kontrastas bei įdomi sąveika tarp restauruotų ir šiuolaikiškų, naujai atvežtų ir čia jau buvusių elementų. Tai atsiskleidžia atgaivintose autentiškose lubose, tam tikruose sienų fragmentuose ir įvairiose detalėse. Nauji, modernūs sprendimai – lakoniškuose, skandinaviško stiliaus balduose, ryškiose detalėse, neįprastose formose ir kituose fragmentuose.
Architektė su visa komanda stengėsi šį interjerą kurti atsižvelgdama į išorėje esančius elementus. Buvo išsaugoti visi istoriniai pastato elementai, restauruoti ir netgi pakartoti. Tikslas – pabrėžti tapatybę bei praeities ir ateities dvilypumą, jų egzistavimą viename laike ir erdvėje. Iš vienos pusės atsiranda elementų, kurie išsaugo ir tarsi konservuoja pastato istorinę atmintį, o iš kitos – įterpta minimalistinių motyvų, kurie labiau atspindi šiuolaikines tendencijas bei vartotojus. Rezultatas – įvairiomis detalėmis turtingas interjeras, pabrėžiantis ir harmoningai sujungiantis du laikmečius į vieną.
Bokštas turi privilegijuotą vaizdą į nepakartojamą kraštovaizdį, čia atsiveria sodai ir kitos žalumos, kurios sukuria žemės meno efektą.
Didingo namo priestate, kuriame ankščiau buvo arklidės, dabar laikomi automobiliai. Šiame garaže jų stovi 10, taip pat kaip ir interjere – čia vyrauja ir senovinis, ir naujas automobilių stilius.
