Vidutinė šilumos kWh kaina šį šildymo sezoną augo smarkiai. Lyginant su praėjusiais metais, gruodžio mėn. ji didėjo 60 proc., o sausio mėn. – beveik 80 proc. Taip pat šildymo kainas veikia ir metinė infliacija, kuri Lietuvoje vasarį pasiekė 13,9 proc., todėl gyventojams rekomenduojama pradėti rūpintis savo gyvenamojo daugiabučio modernizavimu dar šįmet.
„Kainos sparčiai auga ir, panašu, kad gali augti ir toliau, todėl gyventojams sprendimus rekomenduojame priimti kuo greičiau. Pastebime, jog dalis jų nesutinka renovuoti savo daugiabučio argumentuodami, kad kainos per aukštos. Vis dėlto, lyginant kainas prieš kelis metus ir dabar, akivaizdu, kad išlošė tie, kurie daugiabutį atsinaujino anksčiau, nes mokėjo mažiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tik už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – pasakoja Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Nusprendę modernizuoti savo daugiabutį gali pasinaudoti valstybės parama, kuri skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Mažas pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojamos visos susijusios išlaidos, t.y. suteikiama 100 proc. parama namo renovacijos projekto įgyvendinimui.
Plačios daugiabučio renovacijos naudos
Nors daugelį gyventojų renovuoti daugiabutį motyvuoja didesnio energetinio efektyvumo siekis ir finansiniai sutaupymai, svarbu nepamiršti ir plataus spektro kitų renovacijos naudų – geresnės socialinės aplinkos, pagerėjusios sveikatos, pastato saugumo, būsto vertės padidėjimo.
„Vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo, prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo. Matome, jog įgyvendinus kompleksinius sprendimus, išsprendžiamos ne tik daugiabučių infrastruktūros problemos, bet ir išauga gyventojų bendruomeniškumas, socialinės atskirties mažinimas. Šie renovacijos privalumai taip pat yra svarbūs“, – dalinasi D. Kvedaravičius.
Daugelis Lietuvos pastatų – energetiškai neefektyvūs
Pagal ilgalaikę renovacijos strategiją, net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1992 m. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma šių pastatų 2050 m. bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau naudoti, bus būtinas jų atnaujinimas.
Daugiau nei pusė (63 proc.) visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji namai: 34 proc. yra individualūs gyvenamieji namai, o 29 proc. – daugiabučiai. Didžioji dalis (78 proc.) iš jų – žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.
„Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 metais jis būtų efektyviai vartojantis šilumą, su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus, ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus“, – teigia Aplinkos viceministras.
Užsibrėžtas tikslas – 2050 m.
Pagal ES ir Lietuvos tikslus didžioji dalis daugiabučių turi būti modernizuoti iki 2050 m. Kaip ES priklausanti valstybė, turime vykdyti ES strateginių dokumentų (Reglamentų, Žaliojo kurso ir pan.) nuostatas, pagal kurias ir buvo parengta Lietuvos ilgalaikė pastatų renovacijos strategija. Ilgalaikis ES tikslas, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Svarbu nepamiršti, kad ES įsipareigojimų vykdymas yra buvimo ES dalis – todėl iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kad šį tikslą pasiektume. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc.“, – pažymi D. Kvedaravičius.
Pašnekovo teigimu, dar 2016 m. Lietuva, kartu su 195 pasaulio šalimis pasiekė bendrą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kad kartu užtikrins, jog vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperkoptų 1,5 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai tvirtina, kad tai itin svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią globalinio atšilimo pasekmėms.
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų anglies dvideginio (CO2) emisijų Europos Sąjungoje. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai yra tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
