Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 26d. 11:13

5 didžiausi 2017-ųjų NT skandalai: teisybės ieško Kaušpėdai ir Tbilisio „Dinamo“ savininkas

Vilija ir Algirdas Kaušpėdai (kairėje), Roman Pipia (dešinėje)
Irmanto Gelūno ir fcdinamo.ge nuotr./ 15min montažas / Vilija ir Algirdas Kaušpėdai (kairėje), Roman Pipia (dešinėje)

2017-ieji nekilnojamojo turto rinkoje – daugiau nerimo nei džiugesio plėtotojams sukėlę metai. Nors statybos tempai nemenksta, tačiau susidarė įspūdis, kad Lietuvoje neliko projekto, kuris įtiktų visiems – visuomenininkams, valstybinėms institucijoms, teismams. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, šie metai išsiskiria valstybinių institucijų tarpusavio nesutarimais ir pasikeitusiu teisės aktų taikymu.

1. Atverti 100 tūkst. asmenų duomenys

2017 metai tik prasidėjo, o startavo garsiai – informacinėje sistemoje „Infostatyba“ kurį laiką bet kam buvo prieinami asmeniniai Lietuvos gyventojų duomenys. Vos keliais spustelėjimais buvo galima sužinoti ne tik gyventojų vardus, pavardes, bet ir asmens kodus, gyvenamąją vietą, kontaktinę informaciją. Tokių žmonių – daugiau nei 100 tūkst., o tarp jų buvo galima rasti ir kai kuriuos parlamentarus. Tik po 15min skambučio duomenys iš sistemos dingo, tačiau, kiek laiko vartotojų duomenys buvo atviri – neaišku.

Elektroninėje sistemoje „Infostatyba“ galima prieiti prie asmeninių Lietuvos gyventojų duomenų
Elektroninėje sistemoje „Infostatyba“ galima prieiti prie asmeninių Lietuvos gyventojų duomenų

2. Užkerėtas „Žalgirio“ stadionas

Vasaris nebuvo lengviausias ir vienos iš didžiausių statybos bendrovių „Hanner“ valdybos pirmininkui Arvydui Avuliui. Nelengvas, mat Prokuratūra ir Nacionalinė Žemės taryba įspėjo verslininką, kad po dviejų mėnesių anksčiau laiko nutrauks žemės nuomos sutartį. Prokurorų teigimu, sklypai buvo išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal įteisintą jos paskirtį – stadiono veiklai.

Gegužę „Hanner“ pakeitė detalųjį planą, kuriame, priešingai nei ankstesniame, jau buvo numatyta vieta sporto objektui, nors jo statyti neketinama. A.Avulis tuomet teigė tikįs, kad miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame nebebus numatyta stadiono statyba. Naujas Vilniaus bendrasis planas dar rengiamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis

Vilniaus miesto taryba balandį priėmė rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad, keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta čia numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto – nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype ketinama numatyti plėtrą, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną.

Tačiau lapkritį A.Avulis paskelbė, kad susitarimas su NŽT dėl valstybinės žemės nuomos – pagaliau pasiektas, o prokurorus jis tenkina.

3. Gruzino investicijos – ant klaustuko

Šių metų pradžioje Subačiaus gatvėje, greta Misionierių vienuolyno, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Misionierių namai“ pradėjo statyti projektą panašiu pavadinimu – „Misionierių sodai“. Čia iki 2019 metų turėjo būti rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statiniai ir įrengta apie 100 butų, tačiau statybos papiktino Generalinę prokuratūrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei visuomenininkus. Dėl šių statybų buvo pasisakęs net Prezidentas Valdas Adamkus.

Statybas bandyta sustabdyti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė tiek prokurorų, tiek Statybos inspekcijos ieškinius. Tačiau tai dar ne pabaiga – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų nagrinėti ieškinį, kuriame ginčijamas visas teritorijos specialusis planas, kurį suderino daugybė institucijų, o patvirtino buvęs kultūros ministras. Jeigu specialusis planas bus panaikintas, statytojas neteks ir statybos leidimo. Tokiu atveju, pasak projekto vystytojų, valstybei gali tekti sumokėti jiems didžiulę kompensaciją. Jeigu teismas pripažins valstybės tarnautojų klaidas, jos milijonus kainuos visiems mokesčių mokėtojams.

Partnerio nuotr./„Misionierių sodai“
Partnerio nuotr./„Misionierių sodai“

Portalo 15min.lt duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

4. Nutrauktas Sporto rūmų konkursas

Vilniuje siaučia viešbučių karštinė, statybos veja viena kitą, visi laukia, kada prasidės Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir čia iškils modernus konferencijų centras. Tačiau vasario pradžioje Turto bankas, remdamasis FNTT informacija, nutraukė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą, kuriame vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu dalyviu buvo pripažintas „Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas. FNTT duomenimis, vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pačiu metu dirbo ir „Irdaivoje“.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugiau kaip 30 fizinių ir juridinių asmenų kratų. Anot FNTT, jų metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys, nemaža grynųjų pinigų suma eurais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus sporto rūmai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus sporto rūmai

„Irdaiva“ praėjusiais metais gavo 37,338 mln. eurų pajamų – 21,9 proc. mažiau nei 2015 metais, bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 3,6 proc. iki 2,343 mln. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji siekė 27,79 mln. eurų.

Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas Vilniaus statybų bendrovėje „Irdaiva“, o jos vadovą ir vienintelį savininką Irmantą Kubilių buvo sulaikiusi. Balandžio pradžioje tarnyba pranešė, kad šiame tyrime pareiškė įtarimus septyniems asmenimis, tačiau jų neatskleidė. BNS skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminiame tyrime dėl galimų neskaidrių viešųjų statybos darbų pirkimų rugpjūčio pradžioje pareiškė įtarimus Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“.

5. A. ir V.Kaušpėdai kaltinami pažeidę etiką

Metų pabaiga nebuvo dėkinga vienai žymiausių Lietuvos architektų šeimai. Lapkričio viduryje Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba (PET) išplatino nutartį, kurioje skelbiama, kad A.Kaušpėdas ir V.Kaušpėdienė pažeidė profesinę etiką. Žymūs Lietuvos architektai kaltinami pažeidę Autorinių ir gretutinių teisių įstatymą, pasisavinę kitų architektų darbą. Dėl to jiems gali būti sustabdyti kvalifikacijos atestatai iki 6 mėnesių laikotarpiui.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Algirdas Kaušpėdas su žmona
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Algirdas Kaušpėdas su žmona

PET išnagrinėjo Roberto Mažeikos, Ritos Mažeikaitės-Petraitienės ir Algimanto Mačiulio skundą. Architektai tikino, kad šiuo metu sostinės Lvovo gatvėje statomų daugiabučių statybos leidimas išduotas pagal minėtų architektų bei kolegų Tautvydo Rušino ir Liudo Kalkio projektą. Tačiau pastatas iš tiesų statomas ne pagal jų, o pagal A.Kaušpėdo ir jo žmonos Vilijos rengiamą projektą.

Dėl pažeidimų PET kreipėsi į Architektų profesinio atestavimo komisiją ir rekomendavo A.Kaušpėdui bei V.Kaušpėdienei stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą.

Pats A.Kaušpėdas tuomet 15min sakė nesutinkantis ir visą istoriją pavadino nesusipratimu.

„Prieš 10 metų buvo darytas projektas, firma nedirbo, atėjo užsakovai ir sako, gal jūs padarysite. Po to paaiškėja, kad čia kažkas nori dirbti. Nesusipratimas, iš kurio dabar galima padaryti skandalą“, – lapkritį sakė jis.

Be to, lapkričio pabaigoje jis kartu su žmona kreipėsi į Vilniaus miesto apygardos teismą ir bando užginčyti PET sprendimą.

Skandalas architektų bendruomenėje kilo dėl sostinės Lvovo gatvėje bendrovės „Spaineta“ statomų daugiabučių. Šalia Konstitucijos prospekto nuo šių metų pradžios statomi du 6 ir 9 aukštų namai, kuriuose suprojektuota 90 1,5–3 kambarių, 39–74 kv. m ploto butų, taip pat trys komercinės patalpos. Rinkodara ir pardavimais besirūpinanti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-haus“ skelbė, kad statybų darbai bus baigti 2018 metų birželį.

M.Statulevičius: 2017-ieji – ginčų ir teisybės paieškos metai

Šiemet valstybinės institucijos, prižiūrinčios statybų ir teritorijų planavimo sektorius, griežtinio arba keitė savo poziciją, imta labiau kontroliuoti plėtrą, projektus. Tačiau tai, LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, daryta neįvertinus poveikio rinkai, investicinei aplinkai. Taip esą valstybinės institucijos bandė pažaboti bloguosius statybų atvejus, keitė teisės aktų taikymą, bandė įvesti naujus, tačiau kartu kenkė ir sąžiningai statančius verslus.

„Šiemet turėjome inkarų skandalus, kas buvo visiška naujiena, nes teisės aktai nesikeitė, o buvo keičiamas požiūris ir jų traktavimas. Tą turėjome ir su Nacionaline žemės tarnyba, ir Žemės ūkio ministerija, kai kardinaliai keitėsi politika, atsirado iniciatyvos apmokestinti plėtrą valstybinėje žemėje nevertinant ekonominio aspekto, nevertinant naudos valstybei iš vystomų projektų. Taip norėta tam tikra prasme bausti ir stabdyti plėtrą valstybinėje žemėje atsispiriant nuo blogų pavyzdžių, uždėti apynasrį visai rinkai“, – sakė M.Statulevičius.

Anot jo, „Žalgirio“ stadiono ir „Misionierių sodų“ atvejai – tiesiog garsesni pavyzdžiai, tačiau už jų yra ne vienas tokio rezonanso nesukėlęs atvejis.

„Šie metai – ginčų ir teisybės paieškos metai“, – apibendrino jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Dar viena šiemet išryškėjusi tendencija – tarpinstituciniai nesutarimai: VTPSI konfliktavo su Vilniaus miesto savivaldybe, prie to prisidėjo NŽT su Generaline prokuratūra, KPD viduje virė kova dėl išlikimo, Aplinkos ir Kultūros ministerijos nesugebėjo susitarti dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko plano korekcijų.

„Sunku suvokti, kai viena valstybės institucija kitą valstybės instituciją paduoda į teismą, pavyzdžiui, Neringos atveju. Įkaitais šiuo atveju tapo paprasti žmonės, kurie teisėtai įsigijo, o verslas statė pagal tuomet teisėtais buvusius dokumentus. O kad institucijos nesutaria, buvo padarytos klaidos, valstybė dėl to turi priimti atsakomybę, o ne užmesti tai ant trečiųjų šalių pečių“ – teigė M.Statulevičius.

Nekilnojamojo turto plėtotojams atstovaujančios asociacijos vadovas kitiems, 2018-iems, metams palinkėjo, kad rinkoje atsirastų teisinis aiškumas. Taip pat palinkėjo Statybos inspekcijai pagaliau paskirti naują vadovą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką