Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas išplėtė architektų veiklos ribas

Namukai Nidoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Namukai Nidoje
Šaltinis: 15min
1
A A

Ketvirtadienį nevieningai balsavęs Seimas priėmė architektų kvalifikaciją reglamentuojantį ir jų veiklos ribas išplečiantį Architektūros įstatymą. Dalis parlamentarų jį kritikavo dėl nepamatuotų galių, suteiktų architektams, paveldosaugos srityje.

Pagal įstatymą, architektu nuo šiol laikomas tik tas asmuo, kuris baigė penkerių metų architektūrinės krypties universitetines studijas ir įgijo magistro laipsnį. Architektūrinę veiklą jis gali įgyvendinti gavęs kvalifikacijos atestatą.

Naujas institutas – regioninė architektūrinė taryba

Įstatymu nusakomos architektų veiklos ribos ir pareigos, įteisinamas Architektų rūmų, kaip architektų savivaldos institucijos, statusas, nurodomos savivaldybių tarybų funkcijos architektūros srityje, taip pat – savivaldybės vyriausiajam architektui keliami kompetencijos reikalavimai ir veikimo galios.

Teisės akte pateikiamas objektų, kuriuos statant organizuojamas architektūrinis konkursas, sąrašas.

Pagal įstatymą, nagrinėjant tam tikrus, pavyzdžiui, teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo sričių, klausimus, kuriant pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, vertinant architektūros kokybę, steigiamos regioninės architektūros tarybos. Jų vieną sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų 3 metams.

N.Puteikis: įleidot architektus į paminklosaugininkų sritį

Tai, kad architektai siejami su kultūros paveldo objektais, kliuvo keletui balsavimo metu susilaikiusių Seimo narių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis

„Įstatymas tikrai būtų geras, jeigu jame nebūtų dviejų nuostatų, tai yra įleidot architektus į paminklosaugininkų sritį ir dabar turėsime situaciją, kai architektai pritars baisiems paveldo niokojimo atvejams, kurie artimiausiu metu nusimato Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose“, – posėdžio metu teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Naglis Puteikis, pridūręs, kad architektų bendruomenė tokiam įstatymui nepribrendo.

Parlamentarui atitarė kitas frakcijos narys Robertas Šarknickas.

Manyčiau, kad netolimoje ateityje būtų galima peržiūrėti šį įstatymą.

„Kam tada apskritai reikalinga paveldosaugos komisija, kuri atlieka funkcijas, kad nestatytų kažkokie asmenys ant tos svarbios mūsų Lietuvai žemės. Manyčiau, kad netolimoje ateityje būtų galima peržiūrėti šį įstatymą“, – tikino jis.

R.Žemaitaitis: įtvirtinate architektų monopolį

Pagal įstatymą, teikiant projektinį siūlymą architektūriniam konkursui ir ketinant nugriauti 50 metų ar senesnį statinį, reikės gauti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadą. Jei statinį planuojama griauti, o vietoj jo statyti naują, arba rekonstruoti, o tam prieštarauja suinteresuotos grupės, reikės pasirūpinti regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacija ir pritarimu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Jūs čia įtvirtinate vienų architektų monopolį, kurie spręs, ką daryti. Jūs norite, kad architektai gautų dar didesnės galios paprastiems žmonėms?“ – parlamentarų teiravosi „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, statybų leidimų išdavimas, priėmus įstatymą, užtruks ilgiau.

Aplinkos apsaugos komiteto, inicijavusio šį įstatymo projektą, pirmininkas „valstietis-žaliasis“ Kęstutis Mažeika aiškino, kad jis parengtas siekiant geresnės kokybės.

„Kad būtų nustatytos atsakomybės, aiškios ribos tarp visų suinteresuotų šalių“, – tvirtino jis.

lrs.lt/Balsavimo rezultatai pagal frakcijas dėl Architektūros įstatymo
lrs.lt/Balsavimo rezultatai pagal frakcijas dėl Architektūros įstatymo

Už įstatymą balsavo 79, prieš – 4, susilaikė – 29 parlamentarai.

Seimo nariai balsavo nevieningai: įstatymo priėmimui priešinosi LVŽS frakcijos nariai N.Puteikis, Algimantas Kirkutis ir Gediminas Vasiliauskas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška. Tarp susilaikiusių – daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir LVŽS frakcijos nariai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką