Šiandien daugeliui pastatų energinio naudingumo klasės reiškia tik pigesnį šildymą, tačiau nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovo Mindaugas Vanago nuomone, iš tiesų jos reiškia kur kas daugiau.
„Tai ne tik šilumos kainos, bet ir komfortas, nes efektyviuose namuose nėra šalčio zonų, nuo langų nesklinda šaltis. Taip pat įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Šiuolaikiniai pastatai turi būti labai sandarūs ir jei jų nevėdinsime, pradės kauptis drėgmė, atsiras pelėsis“, – kalba M. Vanagas.
Lietuvoje aukštos energinės klasės pastatai dar naujiena: nedaug daugiabučių sertifikuotas A ar aukštesne klase. Vakarų šalyse, M. Vanago teigimu, kur efektyvūs namai žinomi jau dešimtmetį, dabar svarbesnis tapo tvarumas, kuris vertina ne tik pastatus pagal ekonominę naudą, bet ir tai, kaip jie tarnauja žmogui bei gamtai.
„Pasaulis kalba apie tvarumą, kuriam svarbi aplinkosauga, ekologija, kiek įsikišama į gamtą, socialinė aplinka, estetika, funkcionalumas. Lietuvoje toks geriausias pavyzdys yra „Swedbank“ terasa prie banko būstinės“, – sako M. Vanagas.
Ateityje klestės miestai
Technologijoms tobulėjant, keičiasi ir žmonių įpročiai. Anot M. Vanago, šiuo metu stebima tendencija, kad žmonės iš priemiesčių keliasi į miestus, nes jie tapo ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai centrai.
„Kopenhagoje 1950 metais gyveno apie 80 tūkst. žmonių. Gyvenimui pagerėjus, iki 1990 metų gyventojų mieste sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau dabar Kopenhaga sparčiai auga ir žmonės grįžta iš priemiesčių“, – pasakojo M. Vanagas.
Be to, šiuolaikiniai žmonės ne tokie sėslūs kaip ankščiau: jaunimas dažniau keičia nuosavą būstą, nes vertina dabartinius, o ne ateities poreikius.
„Anksčiau žmogus savo gyvenamąjį būstą keisdavo 2-3 kartus per visą gyvenimą, dabar keitimo dažnis yra padidėjęs iki 5 kartų. Taip yra, nes žmonės perka būstą, kokio jiems reikia dabar, o ne tokį, kokio reikės ateityje“, – teigia M. Vanagas.
