Suinteresuoti aplinkos tvarkymu
Tai, kad Jurbarke stovi 35 renovuoti daugiabučiai yra didelis pasiekimas vos per 10 tūkst. gyventojų turinčiam Vakarų Lietuvos miestui. Anot Vytauto Stulgaičio, UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo būsto priežiūrai, labiausiai žmones užkrečia gerieji pavyzdžiai, o dar jeigu kaimynai pasigiria kiek šilumos sutaupo... Tai yra didžiulis mažo miesto pliusas: pasišnekėję tarpusavyje, gyventojai labiau pasitiki ir finansavimą renovacijai siūlančiais valdininkais.
„Gyventojai suinteresuoti ne tik gyvenimu gražesniame daugiabutyje ar šilumos taupymu, bet ir viso kvartalo tvarkymu, nes ES skirtas finansavimas padėjo sutvarkyti ir prie renovuotų namų esančias viešąsias erdves. Žmonės suinteresuoti turėti modernias vaikų žaidimų bei apšviestas automobilių stovėjimo aikšteles, naujus neduobėtus šaligatvius, suoliukus. Taigi, jiems svarbus ir kiemo gerbūvis“, – pasakoja pašnekovas. Jurbarko savivaldybė yra numačiusi, kad viešosios erdvės pirmiausia turėtų būti tvarkomos aplink modernizuotus namus.
Nenori palikti anūkams seno laužo
„Jurbarko komunalininko“ specialistui pritaria ir Tomas Staskevičius, UAB „Druskininkų butų ūkis“ projektų administravimo vadovas. „Su gyventojais dabar tartis išties lengviau, laikui bėgant jie tapo gerokai pozityvesni. Tiek jie patys turi daugiau informacijos iš įvairių šaltinių, tiek ir mes esame perpratę bendravimą su jais“, – tvirtina T. Staskevičius.
Priimant sprendimus dėl renovacijos procesų, reikalingas bent 60 proc. gyventojų sutikimas, nes tokio skaičiaus pritariančiųjų reikalauja programą finansuojantis bankas. Kadangi į susirinkimus tokį kiekį žmonių surinkti ne visada lengva, Druskininkuose stengiamasi balsavimą organizuoti raštu. Prieš jį vyksta informaciniai susitikimai su gyventojais, organizuojamos apklausos dėl dalyvavimo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinime.
„Gyventojai visuomet gali kreiptis į mus ir asmeniškai. Pakviečiam juos prisėsti prie stalo ir ramiai aptarti visus namo atnaujinimo aspektus. Išsitiesus brėžinius bei investicinius planus, pokalbiai yra daug produktyvesni ir dalykiškesni. O štai susirinkimai laiptinėse dažnai būna chaotiški, nes kaimynai pradeda aiškintis tarpusavio santykius“, – šypsosi pašnekovas.
Druskininkų mieste stūkso per 60 modernizuotų namų, o aplink juos sutvarkytos ir viešosios erdvės. Anot T. Staskevičiaus, šie gyvi pavyzdžiai yra pirmasis renovacijos šauklys mieste, įkvepiantis ir kitus pradėti domėtis daugiabučio atnaujinimu. Tačiau ar miestiečių nekankina kokios nors baimės ir prietarai?
„Baimės pirmiausia yra susijusios su finansiniais aspektais, pavyzdžiui, kai kuriems gyventojams yra visiškai nepriimtina kredito idėja. Tačiau kas tas kreditas? Iš esmės, laikui bėgant sutaupomos šilumos kiekis pinigine išraiška padengia renovacijos išlaidas. Pliusas – kita gyvenimo kokybė, estetika, gražus namas, o ne laužas, kurį paliksite vaikams ir anūkams“, – tvirtina T. Staskevičius.
