Dažnas daugiabučių gyventojas šildymo sezono laukia su nerimu: kokios sąskaitos bus šį kartą, ar išgalės susimokėti, kaip derinti šeimos biudžetą, kad užtektų pinigų susimokėti už šildymą. Yra daugiabučių, kuriuose siaučia vėjai, o sąskaitos už šildymą dydis – nuo 500 iki 900 litų. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigia, kad šiemet išbandymą šildymo sezonu turės atlaikyti dauguma Lietuvoje atnaujintų daugiabučių.
Renovacija ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir patiems gyventojams suteikia akivaizdžios finansinės naudos. Žmonės, kurie gyvena daugiabučiuose, kurie buvo atnaujinti iki 2013 metų – iki renovacijos proveržio, už šilumą moka 40–50 proc. mažiau, nei mokėjo iki renovacijos. D.Matonienė.
„Pagaliau galėsime palyginti sąskaitas, kurias gaus šiemet atnaujintų daugiabučių gyventojai su tomis, kurias jie gaudavo ankstesniais metais. Tikiu, kad skaičiai pagaliau paliudys, kad renovacija ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir patiems gyventojams suteikia akivaizdžios finansinės naudos. Žmonės, kurie gyvena daugiabučiuose, kurie buvo atnaujinti iki 2013 metų – iki renovacijos proveržio, už šilumą moka 40–50 proc. mažiau, nei mokėjo iki renovacijos“, – sako D.Matonienė.
Norėdami pasiekti tikslą – atnaujinti namus, labai svarbus bendravimas ir ryšys su gyventojais. „Žmonėms turi būti pateikiama išsami ir suprantama informacija. Šiandien galime pasidžiaugti, kad pasiekėme savo tikslą – gyventojai tampa itin aktyviais proceso dalyviais. Savivaldybės iš pasyvių stebėtojų ilgainiui irgi tapo aktyviomis koordinatorėmis – jos suinteresuotos, kad būtų atnaujinta kaip įmanoma daugiau daugiabučių, o gyventojai būtų patenkinti“, – džiaugiasi D. Matonienė.
Aplinkos ministerija rado galimybę apmokėti už investicijų projektus – tai yra nuo 2000 iki 4000 litų, priklausomai nuo namo. „Kuomet visiškai nemokamai namui atliekami šie investicijų projektai ir kai žmogus pamato kokią realią naudą gaus, kur kas labiau domisi galimybe atnaujinti savo gyvenamąją vietą“, – aiškina viceministrė.
2005–2012 m. Lietuvoje buvo atnaujinta mažiau nei 500 namų, o šiuo metu Lietuvoje atnaujinama 730 daugiabučių. Aplinkos viceministrė džiaugiasi, kad gyventojai jau pradeda suprasti renovacijos naudą ir pradeda pasitikėti savivaldybėmis. Dauguma – apie 80 proc. – daugiabučių namų atnaujinimo projektų šiandien įgyvendina savivaldybės, pagal pačių parengtas energinio efektyvumo didinimo programas.
„Yra daugiabučių, kurių gyventojams iki atnaujinimo už 50 kv. metrų buto šildymą per mėnesį tekdavo mokėti apie 150 litų, po pastato atnaujinimo – sąskaitos susitraukė iki 40 litų“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. „Dažnai sulaukiame klausimų ir iš dar renovuojamų namų gyventojų, ar jau šią žiemą jie pajaus naudą, ar sutaupys, jie baiminasi, kad šilumos tiekėjai vis tiek šilumos tieks tiek pat, kiek ir neatnaujintiems daugiabučiams. Juos raminame, kad gyventojai moka už realiai suvartotą šilumą ir jų nerimas nepagrįstas“, – pasakoja D. Matonienė.
Anot jo, savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programos tampa rimta dingstimi pertvarkyti savivaldybių energetikos ūkį. Savivaldybėms, kuriose atnaujinama daugiausia pastatų, siūloma įvertinti šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, taip pat numatyti priemones, kurios, sumažėjus suvartojamos energijos kiekiui, padėtų mažinti ir pačią šilumos kainą.
