Dabar populiaru
Publikuota: 2016 lapkričio 8d. 13:26

Bankininkai NT rinkos perkaitimo kol kas nemato

Rudenėjantis Vilnius
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Rudenėjantis Vilnius

Lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, būstas sparčiausiai brangsta Vilniuje, tačiau, analitikų teigimu, esame toli nuo rinkos perkaitimo, kurį matėme 2008 metais. Be to, lietuviai ir estai, kitaip nei latviai, mieliau perka naują būstą nei seną, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje per metus būsto kainos augo 9 proc. iki 1356 eurų/kv. m birželio pabaigoje, Taline atitinkamai - 4 proc. iki 1515 eurų/kv. m, o Rygoje krito 2 proc. iki 925 eurų/kv. m, rodo banko Swedbank“ atlikta palyginamoji trijų Baltijos šalių būsto rinkų pirmojo pusmečio analizė.

Būsto kainoms įtakos turi ir prieš kelis metus įsigaliojusios imigracijos įstatymo pataisos, kurios užsieniečiams

„Nors Vilniuje būsto kainos augo sparčiausiai, esame toli nuo rinkos perkaitimo, kurį matėme 2008 metais, kuomet kainos Vilniuje buvo pašokusios aukščiau 1,6 tūkst. eurų kartelės. Rygoje žemesnės kainos išlieka dėl to, kad krizės metais kainos čia smuko daugiau nei 60 proc., labiausiai visose Baltijos šalyse. Be to, būsto kainoms įtakos turi ir prieš kelis metus įsigaliojusios imigracijos įstatymo pataisos, kurios užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi šalyje, padidino sumą, už kurią jie privalo įsigyti nekilnojamojo turto“, – Baltijos šalių gyvenamojo būsto rinkas lygina „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Ji pastebi, kad lietuviai ir estai renkasi naujos statybos būstą, o Latvijos gyventojai tokio tipo būsto įsigyja mažiau. 2016 metų pirmojo pusmečio duomenimis, 29 proc. visų būsto sandorių Lietuvoje ir Estijoje sudaro perkamas naujos statybos būstas. Tuo tarpu Latvijoje ši dalis siekia 16 proc. Didesnė naujo ir brangesnio būsto dalis sandoriuose atitinkamai turi įtakos ir vidutinei būsto kainai.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Ryga
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Ryga

Pastaruosius metus Rygos rinkoje fiksuojamas atsigavimas – palyginus su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu, būsto sandorių skaičius išaugo 24 proc. Vilniaus būsto sandorių rinka fiksavo 14 proc. augimą, Talino – 2 proc. Tiesa, vertinant pagal sandorių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, skaičių, aktyviausia rinka išlieka Taline. Čia atliekama 20 sandorių 1 tūkst. gyventojų, Lietuvoje - 18, o Rygoje - 14.

„Swedbank“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad vertinant atlyginimo ir kainos santykį, būsto įsigijimas yra labiausiais prieinamas Rygos gyventojams.

Būsto paskolų portfelis Lietuvoje per metus augo 6 proc. ir šių metų birželio pabaigoje sudarė 7 mlrd. eurų, Estijoje taip pat fiksuotas 4 proc. augimas iki beveik 7,2 mlrd. eurų, o Latvijoje portfelis traukėsi beveik 4 proc. iki 4,4 mlrd. eurų.

„Lyginant su piko metais 2008-aisiais, būsto finansavimo rinkos Lietuvoje ir Estijoje yra visiškai atsigavusios ir pasiekusios tvarų augimą. Ir Lietuvos, ir Estijos būsto paskolų portfeliai savo šių dienų apimtimi nuo 2008-ųjų atsilieka 2 proc. Latvijos rinkoje dar laukiama persilaužimo – nuo piko metų ji atsilieka 38 proc., tačiau naujų paskolų išdavimas čia pastaruoju metu įgauna didesnį pagreitį nei kitose Baltijos šalyse“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ atstovė.

Pasak J.Gumuliauskienės, skaičiuojama, kad pirmąjį pusmetį Latvijoje 69 proc. būsto sandorių buvo sudaryta skolintomis lėšomis. Estijoje ši dalis siekė 56 proc., Lietuvoje - 38 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką