Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 20d. 23:02

Bumerango karta: ekonominiai iššūkiai jaunus suaugėlius verčia grįžti po tėvų sparnu

Draudimas
123rf.com / Norint savo būsto tenka įveikti daug finansinių iššūkių.

Ar norėtumėte grįžti į tėvų namus po universiteto? Kiek nuomos mokesčio, jei tokio paprašytų, sutiktumėte mokėti? Ar įmanoma būnant 20 ar 30 metų gyventi visavertį socialinį gyvenimą po vienu stogu su tėvais? Tai yra dilemos, su kuriomis susiduria milijonai jaunų suaugusiųjų, nes didėjančios būsto kainos privertė juos grįžti po tėvų sparneliu, pastebi theguardian.com.

Šis reikšmingas šeiminio gyvenimo pokytis įvyko šokiruojančiai greitai. 1997 metais, Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, apie 25 proc. jaunesnių nei 34 metų britų gyveno tėvų namuose. Šiandien šis skaičius siekia jau 32 proc. Pažymima, kad reiškinys labiau paplitęs tarp vyriškos giminės atstovų: 2017 metais 37 proc. 18–34 metų vyrų gyveno su tėvais.

Ataskaita „Kelionė į suaugystę“ parodė, kaip pasikeitė pagrindiniai gyvenimo etapai. 1997-aisiais tipinis amžius, kai vaikai palikdavo tėvų namus, buvo 21 metai. Dabar atsiskyrimas nusikėlė bent dvejais metais ir siekia 23 metus.

Nieko baisaus grįžti atgal pas mamą ir tėtį.

Be to, pastebima, kad 18–34 metų kategorijoje žmonių, turinčių partnerį ir pradėjusių kurti šeimą, skaičiai ryškiai sumažėję. 1997 metais jie sudarė 29 proc., o pastaruoju laiku susitraukė iki 22 proc.

Daroma išvada, kad šiai statistikai įtakos turi ir kylančios būsto kainos. 1997-aisiais amžius, kai britai pirko savo pirmuosius namus, buvo 26 metai, šiandien – 34 metai.

Todėl esą nenuostabu, kad tiek daug jaunų suaugusiųjų gyvena su savo tėvais ilgiau, nes taupo namams. O tai šeimose provokuoja nesutarimus pradedant tuo, kiek vaikas turėtų prisidėti prie pragyvenimo išlaidų, baigiant tėvų galimybių gyventi kaip nori, suvaržymo, nes jie vis dar turi rūpintis savo suaugusiu vaiku.

„The Guardian“ kalbėjosi su jaunais suaugusiaisiais nuo 20 ir 30 metų ir analizavo akademinius tyrimus dėl vadinamosios bumerangų kartos finansinių išlaidų ir to pasekmių tolesniam gyvenimui.

Situacija yra demotyvuojanti

Tomas Kirkumas, 23 m., Londonas: „Turiu gerai apmokamą darbą, bet negaliu sau leisti nuomotis būsto Londone“

T.Kirkumas turi gerai apmokamą darbą finansinių paslaugų srityje, tačiau po to, kai praėjusiais metais jo draugas persikėlė gyventi su drauge, Tomas vienas neįstengė padengti buto Londono pietuose nuomos ir buvo priverstas grįžti į tėvų namus. Sumokėję tėvams – 60-čiams Margaretai ir Robinui – už savaitės namų ruošą, Tomas bando sutaupyti kuo daugiau savo darbo užmokesčio.

Shutterstock.com nuotr./Londonas
Shutterstock.com nuotr./Londonas

„Nieko baisaus grįžti atgal pas mamą ir tėtį, kurių namai yra pietryčių Londone. Tačiau noriu netrukus išeiti ir vėl tapti nepriklausomas. Netgi svarstau galimybę kraustytis į šiaurę – galbūt Mančesterį ar Liverpulį, kur pragyvenimo išlaidos būtų mažesnės“, – pasakojo Tomas.

Išėję į pensiją turime stebėti savo išlaidas ir skaičiuoti, kiek lėšų užteks.

Jo motina Margaret neslepia, kad buvo keista vėl gyventi su sūnumi, mat, kol sūnus mokėsi universitete, sutuoktiniai įprato gyventi vieni: „Po sūnaus keisto grįžimo teko visiems prisitaikyti ir, tiesą sakant, susikūrėme naują rutiną. Idealiu atveju norėtume jam daugiau finansiškai padėti, pavyzdžiui, sumokėti pradinį įnašą už būstą. Tačiau dar turime dukrą ir du anūkus. Be to, išėję į pensiją turime stebėti savo išlaidas ir skaičiuoti, kiek lėšų užteks.“

Tomas tikina trokštantis asmeninės erdvės: „Bet kas jaustųsi prislėgtas, būdamas įstrigęs ir negalėdamas judėti pirmyn dėl finansų.“

Margaret ir Robinas, susituokę 20-ties, labai greitai įsigijo ir savo pirmąjį namą. Todėl tėvams kelia susirūpinimą iš esmės pasikeitusi situacija: „Namų kainos yra neprieinamos daugumai jaunų žmonių. Situacija yra demotyvuojanti.“

Tai – ne gėda, o norma

Bradenas Lee-Stevensas, 34 m., Birmingamas: „Nejaučiu jokios skubos išsikraustyti“

Bradenas Lee-Stevensas, pagalbinis darbuotojas Birmingame, teigia matantis daugybę teigiamų gyvenimo su tėvais aspektų. Į pamotės, 57 metų Sue, namus jis persikėlė prieš aštuonerius metus po to, kai nutrūko santykiai su buvusia mergina. Sue yra išsiskyrusi su Bradeno tėvu, tačiau jos ryšys su buvusio mylimojo vaiku liko glaudus. Bradenas sako esantis patenkintas susitarimu gyventi po Sue stogu ir išsikraustyti neskuba.

Rudolph Schuba nuotr./Birmingamas
Rudolph Schuba nuotr./Birmingamas

„Mes puikiai sutariame – daugiau kaip draugai nei tėvai ir vaikai, – sako Tomas. – Gelbiame vienas kitą. Neginčijame. Atrodo, kad tai veikia. Tokiu būdu galime sumažinti savo išlaidas palyginti su tomis, kurias turėtume kaip vienišiai. Puiku visada turėti draugiją. Be to, aš dažnai gaminu, ko Sue daryti nemėgsta.“

Bradenas neslepia nerimaujantis dėl santaupų ir norėtų daugiau pinigų atsidėti, tačiau einamosios sąskaitos ir kasdienės išlaidos pragyvenimui vis labiau auga.

„Nėra jokios gėdos gyventi su tėvais, – įsitikinęs Bradenas. – Tai tampa norma. Kartais norėčiau namuose priimti daugiau savarankiškų sprendimų, tačiau tame, kaip gyvenu, matau ir daug teigiamų pusių.“

Laimės ieško Australijoje

Charlotte Smith, 22 m. Vakarų Saseksas: „Moku 100 svarų už nuomą ir komunalinius. Visa kita taupau, kiek įmanoma“

22 metų odos priežiūros gydytoja Charlotte Smith gyvena namuose Vakarų Sasekse su mama Caroline ir patėviu Andy Rudgwicke. Mergina kas mėnesį moka už nuomą ir prisideda prie komunalinių mokesčių. Į darbą ji važiuoja automobiliu. Tačiau viską po minėtų išlaidų britė stengiasi kuo labiau sutaupyti.

Nepaisant pastangų, Charlotte jaučia, kad turėti savo būstą yra tolima svajonė: „Aš neužsidirbu daug, o nuomos ir nekilnojamojo turto kainos čia yra didelės. Negaliu sau to leisti.“

Aš neužsidirbu daug, o nuomos ir nekilnojamojo turto kainos čia yra didelės. Negaliu sau to leisti.

Kitą mėnesį Charlotte keliaus į Australiją. Ten praleis maždaug metus. Tikisi, kad pavyks daugiau sutaupyti: „Australijoje galiu uždirbti daugiau. Tai – būdas sutaupyti šiek tiek greičiau, bet taip pat yra galimybė pakeliauti. “

Caroline tikina negalinti finansiškai remti savo trijų vaikų, nors ir labai to norėtų: „Vyriausiam sūnui 26-eri. Jis yra dailidė ir taip pat išvyko į Australiją, nes ten gali uždirbti daugiau.“

Daugelis nenori įsikinkyti

Emma Jackson, 25 m., Šefildas: „Labai taupau savo namams, bet mano bendraamžiai to nedaro.“

Emma vis dar gyvena su tėvais. Ji yra tinklaraštininkė, prieš metus įkūrusi svetainę beemoneysavvy.com, kurioje jaunimui dalija patarimus, kaip sutaupyti pinigų. Be to, ji dirba ir ties renginių organizavimu.

Jie nenori būti susieti su konkrečia gyvenamąja viena, vienu darbu ir didžiule paskola.

„Asmeninė nuosavybė yra tai, dėl ko sunkiai dirbu. Tikiuosi, kad šių metų gale su širdies draugu nusipirksiu butą gimtajame Šefilde. Tačiau ne visiems mano bendraamžiams namai yra tikslas. Jie yra laimingi nuomodamiesi būstą, nes tai suteikia lankstumo judėti ir keliauti. Jie nenori būti susieti su konkrečia gyvenamąja viena, vienu darbu ir didžiule paskola“, – aiškino mergina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką