Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 10d. 19:45

Būsto ABC. 15 ar 30 proc. – nuo ko priklauso būsto paskolos pradinis įnašas?

Paskola BŪSTO ABC
123rf.com nuotr. / Paskola

Vieniems tenka sukaupti 15 proc. pradinio įnašo, tačiau kitų prašoma ir 30 proc. Nuo ko tai priklauso, 15min „Būsto ABC“ teiravosi bankų atstovų.

„Nuo ko priklauso būsto įnašo pradinė kaina? Suprantu, kad mažiausiai yra 15 proc. Bet esu girdėjęs aplinkoje, kad jei rizikingesnis būstas, gali bankas ir 30 proc. prašyti. Kas apibrėžia tą rizikingumą?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytojas Ugnius.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.

Visi bankai atkreipė dėmesį, kad suteikdami būsto paskolas jie vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi būti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės.

Anot Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, SEB banko valdybos narės ir banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės, kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės.

„Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar butui įsirengti“, – atkreipė dėmesį ji.

Panašiai komentavo ir „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis, kuris pabrėžė, kad visus gautus prašymus dėl būsto paskolos bankas nagrinėja ir vertina individualiai ir atitinkamai priima sprendimą.

„Kiekvienas būsto finansavimo atvejis yra individualus, todėl konkrečios kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką ir įvertinus kiekvieną sandorį“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant ir į būsto būklę. Svarbu tai, kad pradinis įnašas turi būti sukauptas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, pradinio įnašo finansavimas imant vartojimo paskolą ar bet kokią kitą paskolą nėra galimas. Šių metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis „Swedbank“ siekė 23 proc.“, – 15min „Būsto ABC“ komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Be to, pasak S.Gutauskaitės-Bubnelienės, gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Pastarųjų kreditų atveju, valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.

„Jei klientas gauna pakankamo dydžio valstybės subsidiją, jam savo lėšų pradiniam įnašui gali net ir nereikėti“, – komentavo „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Anot jo, kokį pradinį įnašą reikės sumokėti asmeniui, priklauso ir nuo turto likvidumo. Kai kalbama apie naujos statybos ir ekonominės klasės butus, turbūt beveik visais atvejais pavyks gauti 85 proc. finansavimą.

„Tačiau jei kalbame apie turtą, kurį būtų sunku realizuoti, jei bankui galiausiai tektų perimti jį iš kliento, bankas tikrai vertins konservatyviau ir gali paprašyti didesnio pradinio įnašo. Tai yra sprendžiama individualiai, tačiau tokiais atvejais pradinis įnašas galėtų svyruoti tarp 15–30 proc.“, – aiškino A.Kvakšys.

Galima išskirti kelias tokio mažiau likvidaus turto grupes:

  • Senos statybos nekilnojamasis turtas regionuose,
  • Prabangus turtas,
  • Negyvenamosios paskirties turtas (pvz., loftai, formaliai viešbučio patalpos ir pan.)

Taip pat didesnio pradinio įnašo paprastai prašoma namo statybos pradiniuose etapuose. Kai jau pasiekiama įrengimo stadija, tada finansuojama ir 85 proc., bet kol vyksta tik pradiniai darbai, bankas finansuoja 70–75 proc.

Didesnio pradinio įnašo paprastai prašoma, kai įsigyjamas ne pirmas nekilnojamasis turtas (pvz., nuomai).

„Natūralu, kad klientas nežiūri į tokią paskolą kaip būtinąją ir galbūt mažiau suinteresuotas ją laiku ir visą grąžinti. Todėl bankai į tokį finansavimą žiūri atsargiau“, – sakė A.Kvakšys.

Be to, pasak jo, yra dar vienas ypač svarbus momentas, kurį dažnai pamiršta klientai: paskolos suma nebūtinai skaičiuojama nuo pirkimo kainos.

„Visada yra vertinama pirkimo kaina bei rinkos vertė ir finansuojama nuo mažesnio dydžio. Tai yra, jei perkate būstą už 85 tūkst. eurų, o nekilnojamojo turto vertintojas įvertina jį tik 80 tūkst. eurų, tada ir 15 proc. pradinis įnašas pavirsta ne 12 750 eurų, o 17 tūkst. eurų“, – atkreipė dėmesį A.Kvakšys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką