„Rinkausi būstą Vilniuje iš plėtotojo, tačiau paklausus, kokią nuolaidą pritaikys, atsakė, kad geriausiu atveju pusės procento. Ar tai normalu? Ar apskritai galima derėtis su plėtotojais dėl kainos?“ – 15min „Būsto ABC“ klausė skaitytojas Jonas.
Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas aiškino, jog derybos visada įmanomos, ypač kai kalba eina apie unikalesnius, sudėtingesnius objektus. Tačiau, kai kalbama apie paprastesnius objektus, kaina yra gana aiški, ir svyruoja labai nedaug, todėl jei ji nustatyta teisingai, derybų daug nebus.
„Apskritai kaina pasako, kaip stipriai savininkas nori parduoti savo daiktą, jei ji didoka, reiškia didelės motyvacijos nėra, ir atvirkščiai – jei kaina mažesnė, reiškia pardavėjas labiau motyvuotas, tačiau jei jau pasiektas „dugnas“, jį „pramušti“ bus sunku“, – aiškino jis.
M.Čiulados teigimu, derybos priklauso ir nuo rinkos ciklo. Jei rinka optimistinė, ekonomikos ciklas kilime ar pike, pardavėjai būna optimistiški, daug pirkėjų – didelės motyvacijos mažinti kainas nėra, greičiau atvirkščiai – kainos didinamos. O jei yra krizė, rinkos dalyvių nuotaikos prastos, be abejo, kainą pavyks nuderėti, tačiau ar bus daug drąsių pirkėjų „gaudyti krentantį peilį“?
Jam antrino Ieva Šikšnytė-Brazienė, „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė. Anot jos, kelerius metus nekilnojamojo turto rinka gyveno išskirtinio aktyvumo laikotarpį. Ji tapo labai marga, segmentuota kalbant tiek apie projektus, tiek apie plėtotojus. Kainodarų sudarymo metodikos tapo profesionalesnės.
„Anksčiau 5–10 proc. derybinis intervalas buvo įprastas, o šiandien tokia nuolaida patyrusio plėtotojo projekte – labai retas atvejis, nes dėl didesnės konkurencijos ir išaugusių statybos kaštų deklaruojama kaina yra daug arčiau savikainos nei prieš, tarkim, 10 metų“, – kalbėjo ji.
Pasak I.Šikšnytės-Brazienės, be abejo, plėtotojai numato tam tikras derybines ribas. Bet jos gali smarkiai skirtis ne tik dėl skirtingų projektų klasių ar stadijų, bet ir dėl buto paskirties, suplanavimo, vietos tame pačiame projekte (nepatrauklus vaizdas pro langą, prasta kaimynystė ir pan.).
„Pirkėjas visada turės pranašumą derėdamasis dėl būsto projekte, kuris tik pradedamas statyti (ankstyvose projekto vystymo stadijose) arba tada, kai jame lieka vos keli neparduoti butai – „likučiai“. Klientas, perkantis ne tik butą, bet ir, pavyzdžiui, sandėliuką ir automobilio vietą, turės daugiau galimybių gauti geresnę kainą, nei perkantis juos vėliau ar atskirai“, – kalbėjo ji.
Be to, ekspertė rekomenduoja pamąstyti, ką galima būtų „duoti mainais“ plėtotojui. Galbūt tai galėtų būti didesnis avansas ar greitesnis atsiskaitymas mažesnio baigtumo stadijoje?
„Derantis su plėtotoju galima tartis ir dėl papildomų darbų, kuriuos atliekant savarankiškai jie gali kainuoti gerokai daugiau – pertvaros, papildomi elektros taškai, betonavimas ir panašiai“, – apibendrino ji.
Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
