Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 28d. 19:45

Būsto ABC. Kas yra energinė klasė ir kuo ji svarbi?

Energinė klasė BŪSTO ABC
123RF.com nuotr. / Energinė klasė

Domintis naujos statybos būstais dažnai pabrėžiama energinė jo klasė. 15min „Būsto ABC“ apklausė rinkos specialistus, kad šie paaiškintų, kas tai yra ir kuo ji svarbi?

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujoje Verslo“ rubrikoje BŪSTO ABC.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigė, kad pastato energetinė klasė paprastai nusako, kaip taupiai ir efektyviai pastatas naudoja energiją pagrindinių funkcijų užtikrinimui.

M.Čiulada išskyrė klases ir ką jos reiškia:

  • Aukščiausia klasė yra ++A. Tai yra beveik pasyvus namas naudojantis didžiąją dalį atsinaujinančios saulės ar vėjo energijos, yra labai sandarus ir turi didelę šiluminę varžą.
  • +A, A klasės, kurios tenkina mažesnius reikalavimus, tačiau taip pat yra labai aukšto efektyvumo tiek vertinant šiluminę varžą, sandarumą, tiek energetinį efektyvumą. ++A, +A dažniausiai yra gan „išmanūs“ individualūs namai.
  • Nuo 2016 m. statybos leidimai išduodami tik A ir aukštesnės klasės naujiems pastatams.
  • B, C klasės dažniausiai yra senesni pastatai, dažniausiai statyti po 2000 m.
  • D klasės yra beveik visi senieji sovietiniai daugiabučiai, statyti tais laikais, kai iškastinės energijos ir ekologijos problemos nelabai rūpėjo, o ir šiluminė pastato varža bei sandarumas mažiau rūpėjo, be to, ir technologijos neleisdavo pasiekti šių laikų standartų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ projektų direktorė Kornelija Kazlauskytė paaiškino, kad esminis skirtumas tarp A+ ir, pavyzdžiui, A klasės pastatų – jiems keliami techniniai reikalavimai.

„Taigi projektuojant ir statant A+ energinės klasės pastatus naudojamos termoizoliaciniu požiūriu efektyvesnės medžiagos. Dėl šios priežasties A+ klasės būstas pasižymi didesniu komfortu, mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis, tarp kurių – ir šildymo kaštai žiemą. Pavyzdžiui, 40 kv. metrų ploto A+ energinės klasės buto vidutinės šildymo išlaidos siekia 9 eurus“, – pasakojo ji.

„YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo direktorius Gytis Jakučionis aiškino, kad pastatas atitiktų energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus, projektuojant pastatus yra nustatyti reikalavimai atskiroms pastato dalims – reikalavimai atitvarų šilumos izoliacijai, pastato sandarumui, pastato vėdinimo sistemai, karšto vandens ruošimo sistemai ir kokia energijos dalis privalo būti naudojama iš atsinaujinančių energijos resursų.

Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas primena, kad nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turi būti A klasės, nuo 2018 metų A+ klasės, nuo 2021 metų A++ klasės.

„Svarbu atsižvelgti, kad jeigu statybos leidimas buvo gautas iki reikalavimo taikymo pradžios, nauja statyba galima ir su mažesne energine klase“, – teigė jis.

Tiesa, T.S.Kvainickas nurodo, jog įvertinti atsipirkimą yra gana sudėtinga.

„Jeigu egzistuotų du analogiški butai, tik vienas su A++ klase, kitas su G, viskas būtų paprasta. Kainos skirtumą padalintume iš sumažėjusių išlaidų šildymui ir gautume atsipirkimo periodą. Tačiau tokių „porinių“ palyginimų atlikti turbūt nepavyks, todėl patartina rinktis ne mažesnės nei B klasės energinio naudingumo pastatą. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad didėjant energinei klasei susiduriama su mažėjančiu ribiniu naudingumu, todėl reikėtų vertinti ne tik energinio naudingumo klasės raidę, tačiau inžinerinių sprendimų visumą bei projektą plačiąja prasme“, – komentavo jis.

Projektas „Būsto ABC“ rengiamas kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

11:55
26:29
01:19

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką