Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 5d. 19:02

Būsto ABC. Noriu pirkti „kūrybines dirbtuves“ – kokių problemų galiu turėti?

Būstas BŪSTO ABC
123rf.com nuotr. / Būstas

Kūrybinės dirbtuvės, viešbučio paskirties, komercinės patalpos, ne gyvenamosios paskirties butas, – tokius terminus galima rasti ieškant būsto. 15min „Būsto ABC“ ekspertai atsako, ką reikia žinoti perkant tokios paskirties turtą.

15min „Būsto ABC“ skaitytojas Aleksandras ekspertų teiraujasi: ar galima gyventi ar nuomoti lofto tipo butą, kurio paskirtis kūrybinės dirbtuvės?

„Kokie sunkumai gali kilti perkant bei registruojant jį kaip gyvenamąją vietą ar nusprendus išnuomoti? Dauguma parduodamų loftų ne gyvenamosios paskirties, tad nejau visi sąžiningai tvarko dokumentus, kas užtrunka labai ilgai, neapsieina be krūvos biurokratijos ir paties buto renovacijos, kad atitiktų gyvenamosios paskirties visas sąlygas, ir kainuoja dar ne pigiai“, – teiravosi jis.

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu bustoabc@15min.lt. Atsakymo ieškokite naujame „Verslo“ projekte BŪSTO ABC.

Ar galiu gyventi ir nuomoti kūrybines dirbtuves?

Kristina Sabaliauskienė, advokatų kontoros „CEE Attorneys“ asocijuota partnerė ir Nekilnojamojo turto ir statybų grupės vadovė, tikina, kad apie kūrybinių dirbtuvių paskirties objektus reikia žinoti kelis dalykus. Pirmiausia iš esmės tokios patalpos yra ūkinei, kūrybinei veiklai ir paprastai yra įrengiamos gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t.y. jos nėra skirtos gyventi. Tačiau pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties patalpose.

„Todėl deklaruoti gyvenamąja vietą kūrybinėse dirbtuvėse yra galima. Deklaravęs gyvenamąją vietą kūrybinėse dirbtuvėse asmuo turi visas privilegijas, siejamas su gyvenamosios vietos deklaracija tam tikroje vietovėje, pavyzdžiui, patekti į vaikų darželį“, – tikina ji.

K.Sabaliauskienės teigimu, nuomoti kūrybines dirbtuves galima ir tam nėra jokių apribojimų. Tačiau ji atkreipia dėmesį, jog verslo liudijimas išduodamas nuomojant tik gyvenamosios paskirties patalpas. O kūrybinių dirbtuvių nuomotojai turi deklaruoti nuomos pajamas ir atitinkamai mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, registruoti gyvenamąją vietą ir nuomoti negyvenamosios paskirties patalpas tikrai galima. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad negyvenamajai paskirčiai galioja kiti reikalavimai: mažesni insoliacijos (tiesioginės saulės šviesos), automobilių aikštelių ir kiti reikalavimai. Nebūtinai taip bus, todėl reikėtų įvertinti kiekvieną projektą atskirai.

„Taip pat reikia turėti mintyje, kad, net ir deklaravus gyvenamąją vietą, gali tekti mokėti NT mokestį, kurį kiekviena savivaldybė nustato atskirai. Šiuo metu Vilnius nuo NT mokesčio yra atleidęs negyvenamųjų patalpų savininkus, kurie jas įsigijo iki 2019 m. birželio 1 d. ir ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, kitiems reikės mokėti 1 proc. NT mokestį“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Kokie taikomi mokesčiai?

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė 15min „Būsto ABC“ teigė, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties nekilnojamojo turto objektai (pvz., viešbučių, administracinės ir kt. paskirties) nei numatyta įstatymu taip pat yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas ir apmokestinami nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į jų vertę.

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas NT, kuris fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė

Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokesčio tarifu.

„Konkrečius šio mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis NT objektas. Dėl šios priežasties fiziniai asmenys, prieš teikdami Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formą, turėtų pasidomėti, kokiu konkrečiu NT mokesčio tarifu apmokestinamas jų nuosavybės teise ar įsigyjamas NT objektas“, – teigė ji.

Be to, šiuo metu galioja ir kelios įstatymu numatytos NT mokesčio lengvatos. Pavyzdžiui, kai nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) meno kūrėjo statusą turintis fizinis asmuo naudoja kaip kūrybines dirbtuves (studiją) savo individualiai kūrybinei veiklai, objektas NT mokesčiu neapmokestinamas.

„Pažymime, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybės taryba pernai nustatė, jog nuo NT mokesčio atleisti asmenys, kurie įsigijo apmokestinamą NT (negyvenamosios paskirties patalpas), kuris buvo pastatytas ir įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras iki 2019 m. birželio 1 d. Lengvata taikoma esant šioms sąlygoms: patalpos yra naudojamos gyvenamajai paskirčiai, asmenys (mokesčio mokėtojai) tose patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą bei tai yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta“, – 15min „Būsto ABC“ komentavo R.Virvilienė.

Ar galiu pakeisti patalpų paskirtį?

O kūrybinių dirbtuvių paskirties į gyvenamąją pakeitimas priklauso nuo kelių esminių faktorių.

Pirmiausia, anot K.Sabaliauskienės, svarbu tai, kokia yra pastato paskirtis. Dažniausiai kūrybinės dirbtuvės yra įrengiamos gamybos, pramonės paskirties pastatuose. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

„Todėl konkrečios kūrybinės dirbtuvės gali būti pakeistos į gyvenamosios paskirties patalpą tik tuo atveju, jeigu pakeitus patalpos paskirtį viso gyvenamosios paskirties patalpų plotas nesieks 50 proc. viso pastate esančio ploto. Paprasčiau tariant, 51 proc. patalpų gamybos paskirties pastate turi būti gamybinės paskirties, 49 proc. – kitos.

Tad, jeigu norint pakeisti konkrečios patalpos paskirtį į gyvenamąją, bendras pastate esančių gyvenamųjų patalpų plotas sudarys daugumą, tokios patalpos paskirties pakeisti nebus galima nepakeitus viso pastato paskirties“, – aiškino ji.

Be to, pasak K.Sabaliauskienės, svarbu įvertinti, ar konkrečios kūrybinės dirbtuvės faktiškai jas perdarius atitiks gyvenamosios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, minimalaus ploto, insoliacijos.

Pagal Statybos techninį reglamentą str. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus, o gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką